Iš viso slaptame balsavime dalyvavo 69 politikai. Už Seimo nutarimą, kuriuo buvo siūloma nepritarti ministrės atsakymams, balsavo 66 parlamentarai, niekas nebalsavo prieš, 3 susilaikė, 1 biuletenis buvo sugadintas.

„Nenorime būti vergais“

Švietimą kamuojančios problemos yra „sisteminio požiūrio į švietimą per visus nepriklausomybės metus trūkumas, kai rutina ar vienadieniai politiniai sprendimai nusveria apgalvotą, nuosekliai vykdomą švietimo darbą“. Taip penktadienį tvirtino R. Žakaitienė, atsakydama į interpeliaciją jai inicijavusių parlamentarų klausimus.

Ministrę Seimo posėdyje kritikavo ir politiniai oponentai, ir libdemų pasikviestas pedagogų atstovas. „Švietimo sistema yra pūlingas skaudulys, kuriam reikia ryžtingos chirurginės operacijos, - kalbėjo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininko pavaduotojas Eugenijus Jesinas. – Nenorime būti tokiais pedagogais, kurie, tiksliai išvertus iš graikų kalbos, yra tik vergai, lydintys vaikus“.

„Žemiau kristi nėra kur, - pažymėjo jis. – Žmogus, kuris auklėja mūsų vaikus, turi teisę bent retkarčiais pakelti galvą nuo žemės ir sąsiuvinių taisymą. Tam reikia labai nedaug – tik pakelti atlyginimą“.

Esminis interpeliaciją inicijavusių libdemų priekaištas R. Žakaitienei – dėl neįvykdytų pažadų jau nuo šio rugsėjo mokytojams pakelti atlyginimus. Anot frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūno Valentino Mazuronio, pedagogų algos primena išmaldą.

„Ministrė yra asmeniškai atsakinga už Vyriausybės programos dalies „Švietimo ir aukštojo mokslo politika“ vykdymo, - kalbėjo V. Mazuronis. – Akivaizdu, kad ir Vyriausybė, ir ministrė šios programos nevykdo“.

Konservatorius Jurgis Razma kritikavo ministrę dėl mokytojų darbo valandų ribojimo, kuris neleido išlaikyti aukštesnių atlyginimų, delsimo vykdyti aukštojo mokslo reformą, krentančios mokymo kokybės. „Pagrindinis ministrės trūkumas – nepaisant išraiškingų deklaracijų, švietimas taip ir netapo pagrindiniu valstybės prioritetu“, - teigė parlamentaras.

„Darbietė“ Loreta Graužinienė ir kai kurie jos kolegos apgailestavo dėl menko mokytojo profesijos prestižo. Anot jos, mokymo programos perkrautos, „viskas vykdoma taip, kad mokykla toltų nuo vaiko“.

Tuo tarpu liberalas Petras Auštrevičius sakė matęs ne vieną gynybos ministrą, kuris didžiuodamasis apsirengia kamufliažinę uniformą ir mėnesį gyvena su kariais: „Siūlau visiems būsimiesiems ministrams bent mėnesį padirbėti mokykloje. Linkiu, kad jus vadintų „tamsta mokytoja“, o ne „ponia ministre“.

Kalbėjo apie nuolatinį algų augimą

Anot R. Žakaitienės, mažumos Vyriausybės programoje švietimas buvo nurodytas kaip viena iš trijų sričių, kurioms bus skiriamas didžiausias dėmesys. Kitąmet šiai sistema planuojama skirti beveik 6,4 mlrd. Lt. Ji skundėsi, kad sprendimų priėmimą kartais lemia aktyviai veikiantys socialiniai partneriai: mokytojų, dėstytojų, tėvų, savivaldybių, moksleivių ir studentų atstovai.

Atsakydama į priekaištus, kad iki šiol nesukurta ilgalaikė švietimo darbuotojų darbo užmokesčio didinimo programa, ministrė apgailestavo, kad tokią programą dar 1999 metais sustabdė Rolando Pakso vadovaujama Vyriausybė.

Vienu metu sumažėjus pedagogų atlyginimais ir vėluojant juos mokėti, buvo įvesta nauja šalies mokyklų finansavimo tvarka – vadinamasis mokinio krepšelis. Kartu buvo patvirtinta Naujos mokytojų darbo apmokėjimo sistemos įgyvendinimo programa. Ši programa esą nuosekliai įgyvendinama: 2004-aisiais mokytojo vidutinis atlyginimas, neatskaičiavus mokesčių, siekė 1319 Lt, o šiemet – 1792 Lt.

Socdemė priminė, kad pernai rugsėjį 12,6 proc. buvo padidinti tarifinio atlygio koeficientai, dėl to išaugo visų pedagogų atlyginimai.

Nuo sausio 1 dienos, ministrės teigimu, visiems pedagogams algos padidės 15 proc. Mokytojų atlyginimas padidės vidutiniškai 250 Lt, auklėtojų, specialiųjų pedagogų, priešmokyklinio ugdymo pedagogų, kuriems nesuteiktos kvalifikacinės kategorijos, - 150 Lt, įgijusių kvalifikacinę kategoriją – 200 Lt.

Iš viso 2008 metais mokytojų atlyginimai esą didės vidutiniškai 29,5 proc. Tam iš valstybės biudžeto papildomai skirta daugiau nei 370 mln. Lt.

„Papildomo mokytojų darbo užmokesčio didinimo galimybė 2007-aisiais galėjo būti svarstoma tik tuo atveju, jeigu būtų buvęs perskirstomas šių metų valstybės biudžetas, tačiau jokių konkrečių pažadų ar susitarimų šiuo klausimu nebuvo. Tokių pažadų ir negalėjo būti, nes kiekvienas suprantame, kad pedagogų algų padidinimas net ir keliais procentais valstybės biudžetui kainuoja šimtus milijonų litų“, - tvirtino ministrė.

R. Žakaitienė kelis kartus pažymėjo tik žadėjusi pedagogams dėti pastangas, kad atlyginimai būtų didinami. Anot jos, pažadas pakelti algas tebuvo premjero Gedimino Kirkilo lapsus lingua – esą jis, kalbėdamas apie augsiančius atlyginimus, turėjo omeny dėstytojus. „Aš neturiu už ką atsiprašyti“, - pareiškė ministrė.

Smurto ir svaigalų mokyklose mažėja?

Interpeliacijos iniciatoriai R. Žakaitienės klausė, kodėl nesprendžiamos mokytojų ir aukštųjų mokyklų dėstytojų stygiaus problemos. Anot ministrės, Mokytojų kompetencijos centro duomenimis, šiuo metu trūksta 574 mokytojų, kurie galėtų dirbti visu pedagoginio darbo krūviu.

Ji atkreipė dėmesį, kad Švietimo ir mokslo ministerija ilgą laiką sprendė mokytojų pertekliaus problemą, mat moksleivių nuo 1999-ųjų iki 2006-ųjų bendrojo lavinimo mokyklose sumažėjo beveik tiek, kiek jų praėjusiais mokslo metais mokėsi Vilniuje ir Panevėžyje.

Pagal „Eurostat“ 2003 metų duomenis, vienam mokytojui tenkantis mokinių skaičius Lietuvoje siekia 9,3 ir yra pats mažiausias iš visų Europos Sąjungos šalių.

Replikuodama į parlamentarų priekaištus, esą švietimo įstaigose nestabdomas smurto prieš bendramokslius ir pedagogus plitimas bei narkotikų ir alkoholio vartojimas, R. Žakaitienė patikino, jog smurto ir patyčių ugdymo įstaigose mažinimo klausimas sprendžiamas nuolat. Ministrė taip pat pažymėjo, kad stabilizavosi ir pradėjo mažėti alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas.

Savo ruožtu V. Mazuronis priminė, kad Lietuva pirmauja pasaulyje pagal smurtaujančių mergaičių skaičių ir yra viena iš lyderių pagal smurtaujančių berniukų skaičių.

Kaltinimus dėl vaidmens streikuose atmetė

Parlamentarai ministrės klausė, kodėl nėra plėtojamas visapusiškas bei konstruktyvus socialinis dialogas su visomis švietimo darbuotojams atstovaujančiomis profsąjungomis. R. Žakaitienė tvirtino, kad toks dialogas vyksta.

„Jau keli mėnesiai eskaluojama mintis, o ir šios interpeliacijos iniciatorių keliamo klausimo paslėpta prasmė yra ta, kad ministerija ir ministrė derasi „ne su tomis“ profsąjungomis, - aiškino ji. – Čia noriu tiesiai ir atsakingai pareikšti, kad vidinės LŠDPS problemos, o vėliau ir skilimas įvyko be jokio ministrės ar ministerijos darbuotojų įsikišimo“.

Anot R. Žakaitienės, nepagrįstas kaltinimas ir dėl to, esą ministerija trukdanti streikų organizatoriams ir gąsdinanti darbo užmokesčio nemokėjimu streikuojantiems mokytojams. Ministrė taip pat neigė, kad švietimo ir aukštojo mokslo finansavimas atsilieka nuo ES valstybių finansavimo vidurkio. 2004 metų statistika rodo, kad bendrosios viešosios išlaidos švietimui Lietuvoje sudarė 5,2 proc. BVP, o ES – 5,09 proc. Kitąmet ši dalis esą turėtų pasiekti 5,34 proc.

Tačiau R. Žakaitienė pripažino, kad tiek aukštųjų studijų, tiek pradinio ugdymo finansavimas buvo mažesnis nei ES vidurkis.

Ministrę užtarė partijos kolegos. Anot Socialdemokratų frakcijos seniūnės Irenos Šiaulienės, mokytojų streikų žemėlapis sutampa su savivaldybėmis, kur įtakos turi libdemai, liberalai, „darbiečiai“.

„Ko siekia interpeliacijos iniciatoriai? – retoriškai klausė Marija Aušrinė Pavilionienė. – Tvarkos ir teisingumo ar sumaišties ir anarchijos? Vietoj ministrės ateitų naujas žmogus, kuris iki kadencijos pabaigos nespėtų perprasti šios srities. (…) Reformą reikėjo daryti nuo pat Nepriklausomybės pradžios, skiriant orius atlyginimus mokytojams, o ne teisėjams“.

Švietimo ir mokslo ministrės pareigas socdemė eina nuo praėjusių metų liepos. Iki tol ji vadovavo Kultūros ministerijai. Pavasarį R. Žakaitienei kartu su dar trimis ankstesnės Vyriausybės ministrais jau teko atlaikyti interpeliaciją dėl „Alitos“ privatizavimo.