„Tas reiškinys paplito, kai Seimo nariai iš tų pinigų užsiima labdaringa veikla, pradedant nuo visokių organizacijų, baigiant bažnyčiomis. Konstitucijoje apibrėžta, kas yra parlamentinė veikla, yra Labdaros ir paramos įstatymas, bet parlamentinei veiklai skiriamos lėšos negali būti naudojamos paramai. Jeigu nori aukoti, prašau, aukok iš savo pinigų, remk, dalink, bet ne iš tų lėšų“, - DELFI sakė A. Salamakinas.
Mokymasis, pietūs ir nakvynės – paties parlamentaro reikalas
Seimo valdyba trečiadienį pritarė darbo grupės paruoštai parlamentinių išlaidų naudojimo tvarkai. Joje numatoma, kad Seimo nariams bus draudžiama už parlamentinei veiklai skiriamus pinigus mokėti už viešbučius ir komandiruotes Lietuvoje, užsienio kalbų mokymo kursus, svečių maitinimą Seimo valgykloje ir panašius dalykus.
„Kas pakeista: iškrito toks dalykas, kad Seimo narys galis vaišinti svečius, maitinti, kursai. Ankstesnėje tvarkoje buvo parašyta, kad Seimo nariai gali mokytis užsienio kalbų ir Seimo nariai mokėsi – nuo anglų iki kinų kalbos, tai dabar pats turės susimokėti. Iškrito viešbučiai Lietuvoje“, - pasakojo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas A. Salamakinas, kuris pats prisidėjo ruošiant naująsias parlamentinei veiklai skiriamų lėšų naudojimo taisykles.
Pasak parlamentaro, naujosiose taisyklėse pagaliau bus aiškiai įtvirtinta, kad Seimo narių parlamentinei veiklai skiriamų pinigų leidimą kontroliuos jo vadovaujama Etikos ir procedūrų komisija.
Jei ši komisija nuspręs, kad parlamentaras netinkamai naudojo mokesčių mokėtojų pinigus, prasižengęs tautos atstovas valdybos sprendimu bus įpareigotas pinigus grąžinti, o jei negrąžins – jie bus išskaičiuoti iš jo atlyginimo.
Finansų departamentui sunku „pravyti“ tautos atstovą?
Tačiau dar prieš Etikos ir procedūrų komisiją, tautos atstovus kontroliuos Seimo kanceliarijos Finansų departamentas, kuris turės teisę nuspręsti, ar konkretus pirkinys susijęs su parlamentine veikla, ar nesusijęs. Jei pirkinys bus neleistinas, departamentas galės nepriimti už jį pristatyto čekio, o jeigu Seimo narys nuspręstų ginčytis, jis galės kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją. Tokiu atveju jo pirkiniai taptų vieši, mat etikos sargų posėdžiai yra atviri.
„Pirmas prievaizdas bus Finansų departamentas, kuris pasižiūrės, ar iš tikrųjų tai atitinka aprašą, ką galima pirkti ir ko negalima. Tokių kuriozų, kurie buvo iki šiolei... Jeigu Finansų departamentas mato, kad panaudotos lėšos ne pagal paskirtį, jie iš karto tų čekių nepriima“, - po valdybos posėdžio trečiadienį pasakojo Seimo pirmininkė Irena Degutienė.
„Kaip sakė departamento vadovė, bus Seimo narių, kurie pradeda ginčytis, aiškintis, kaip čia jūs nepriimat, tai arbitras valdybos nurodymu bus Etikos ir procedūrų komisija, kuri visus tokius ginčytinus klausimus, kur Seimo narys nepatenkintas, kad Finansų departamentas nepriima čekio, aiškinasi“, - pridūrė parlamento vadovė.
Tačiau A. Salamakinas sako, kad Finansų departamentas ir dabar turėjo teisę nepriimti Seimo narių pateikiamų čekių, tačiau esą Seimo kanceliarijos darbuotojams sudėtinga „pravyti“ Seimo narį, tad dažniausiai pateikiami čekiai ar sąskaitos-faktūros būdavo priimami.
„Finansų departamentui labai sunku pravyti Seimo narį, jeigu jis atnešė abejotiną čekį ar sąskaitą faktūrą, kur jis išleido lėšas. Tuo tarpu yra Etikos ir procedūrų komisija, kuri galės priimti sprendimą, ar šios lėšos tinkamai panaudotos“, - sakė A. Salamakinas, nors jo vadovaujama komisija ir ankčiau priimdavo panašius sprendimus, tik jie dažniausiai būdavo rekomendacinio pobūdžio.
Paplito labdara
A. Salamakinas taip pat minėjo, kad pagal naująją parlamentinių lėšų naudojimo tvarką Seimo nariai negalės mokesčių mokėtojų pinigų skirti labdarai ar paramai, mat kai kurie tautos atstovai paremia įvairiausias organizacijas arba bažnyčias.
Seimo etikos sargų vadovas prognozuoja, kad jo vadovaujamos komisijos akiratyje atsidurs ne vienas ir ne du parlamentarai, kurie mokesčių mokėtojų pinigus išleido ne pagal paskirtį.
Tačiau valdyba atsisakė ir anksčiau svarstytos galimybės nustatyti, kokiomis proporcijomis parlamentarai turėtų skirstyti savo lėšas automobilių ar biurų nuomai bei kitoms išlaidoms. Pasak Seimo pirmininkės I. Degutienės, kadangi parlamentinei veiklai skirti pinigai buvo sumažinti, tai skirstymas nebeteko prasmės.
Ši tvarka turėtų įsigalioti nuo šių metų gruodžio 1 d.
Remiantis Seimo Statutu, šiuo metu parlamentinei veiklai skiriamos lėšos siekia 1,5 vidutinio mėnesio darbo užmokesčio (VMDU) ir yra naudojamos atsiskaitytinai. Skaičiuojant, kad 1 VMDU siekia 2172 Lt, realiais pinigais tai sudaro apie 3,2 tūkst. Lt.
Nuo kitų metų pradžios Seimo narių parlamentinės išlaidos bus mažinamos ir sieks 1 VMDU. Drauge prognozuojama, kad VMDU susitrauks iki 1,7 tūkst. Lt, tad tiek pat siektų ir tautos atstovų parlamentinei veiklai skiriamos išlaidos.
Po metų, tai yra nuo 2011 m. pradžios, kanceliarinės išlaidos turėtų padidėti iki 1,7 VMDU. Jeigu skaičiuotume dabartinį VMDU dydį, tai parlamentinei veiklai skiriamos lėšos sieks apie 3,6 tūkst. Lt.
Eilinis Seimo narys, nevadovaujantis komitetui, komisijai, pakomitečiui ar frakcijai bei parlamente neinantis kitų pareigų, į rankas šiuo metu gauna apie 5,2 tūkst. Lt algą.