Politikai Seimui teikia pataisas, kurios įtvirtintų, kad pagal Baudžiamąjį Kodeksą neatsako „politinė partija, religinė bendruomenė ir bendrija“. Dabar galiojanti Baudžiamojo Kodekso redakcija tokią išimtį numato tik valstybei, savivaldybėms bei valstybės ir savivaldos institucijoms, o taip pat – tarptautinėms viešosioms organizacijoms.
Partijas ir religines organizacijas tarp neliečiamųjų įrašyti siūlo šeši Seimo nariai: „darbiečiai“ Zita Žvikienė ir Valdas Skarbalius, socdemai Mindaugas Bastys bei Albinas Mitrulevičius, Lenkų rinkimų akcijos atstovas Jaroslavas Narkevičius ir „tvarkiečių“ frakcijos seniūnas Petras Gražulis.
Savo pasiūlymo aiškinamajame rašte šeši parlamentarai tvirtina, esą dabar „nepagrįstai baudžiamoji atsakomybė gali būti taikoma politinei partijai, religinei bendruomenei ir bendrijai“. Politikų nuomone, baudžiamoji atsakomybė partijoms ir religinėms organizacijoms galimai kertasi su demokratijos principais.
„Politinės partijos, religinės bendruomenės ir bendrijos išskiriamos iš kitų viešųjų juridinių asmenų dar ir dėl to, kad padeda užtikrinti konstitucines žmogaus teises – teisė į demokratiją ir tikėjimą. Politinių partijų įvairovė užtikrina Lietuvos Respublikos politinės sistemos demokratiškumą, jos jungia piliečius bendriems politiniams tikslams įgyvendinti, padeda formuoti ir išreikšti piliečių interesus ir politinę valią. Nors Lietuvoje nėra valstybinės religijos, kiekvienas žmogus turi teisę laisvai pasirinkti bet kurią religiją arba tikėjimą, gali laisvai jungtis į religines bendruomenes, bendrijas bei kurti religines organizacijas“, - argumentus dėsto parlamentarai.
Šiuo metu baudžiamoji atsakomybė gresia tik vienai į šias kategorijas patenkančiai organizacijai – tai Darbo partija.