Ši tarnyba bus atsakinga už „nepriklausomą žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo priežiūrą ir atitikties žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams vertinimą“, rašoma įstatymo projekte.
Pagal siūlymą, žvalgybos kontrolierius vertintų žvalgybos veiksmų ir jų priimtų sprendimų, taip pat žvalgybos institucijų vidaus teisės aktų atitiktį įstatymams ir kitiems teisės aktams, žmogaus teisių ir laisvių apsaugos reikalavimams. Jis taip pat tikrintų ir įvertintų žvalgybos metodų taikymo teisėtumą.
Žvalgybos kontrolieriaus tarnyba taip pat vykdytų asmens duomenų, kuriuos žvalgyba naudoja nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, tvarkymo teisėtumo kontrolę. Be to, nagrinėtų pareiškėjų skundus dėl žvalgybos veiksmų ir jų priimtų sprendimų teisėtumo.
Kontrolierius nagrinėtų žvalgybos pareigūnų pranešimus dėl žvalgybos institucijos vykdomos veiklos ir (ar) jų priimtų sprendimų teisėtumo.
Naujienų portalas 15min rašo, kad daugiausia ginčų derinant įstatymo projektą kilo dėl kontrolieriaus skyrimo tvarkos ir politikų teisės teikti paklausimus bei kontrolieriaus įgaliojimai.
Įstatymo projekte numatoma, kad žvalgybos kontrolierių ir jo pavaduotoją Seimas skirtų penkeriems metams Seimo pirmininko teikimu ir pritarus parlamento Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK)
Tas pats asmuo žvalgybos kontrolieriumi ar žvalgybos kontrolieriaus pavaduotoju negalės būti daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
Projekte numatoma, kad kontrolieriui politikai galėtų raštu teikti paklausimus – tai galėtų daryti prezidentas, Seimas, Seimo NSGK ir Vyriausybė.
Žvalgybos kontrolieriaus įstatymą inicijavo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, jį savo parašais taip pat parėmė užsienio reikalų ministras, konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis, opozicijos lyderis Saulius Skvernelis, liberalas Raimundas Lopata, socialdemokratė Dovilė Šakalienė ir parlamentaras Vytautas Bakas.