Šios išlaidos per metus padidėjo 225 tūkst. eurų, 2020-aisiais išleista 1 mln. 451 tūkst. eurų.
Per praėjusius metus vienam politikui parlamentinei veiklai teko 14 tūkst. 665 eurai. Šešios dešimtys Seimo narių pasinaudojo galimybe išleisti visą arba beveik visą sumą.
Nė euro nepanaudojo premjerė Ingrida Šimonytė ir užsienio reikalų ministras konservatorius Gabrielius Landsbergis. Kiti ministrai išleido nuo kelių šimtų iki 11 tūkst. eurų, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen – 1186 eurus, už juos pirko gėlių ir apmokėjo telekomunikacijos paslaugas.
Tradiciškai vienas pagrindinių išlaidų šaltinių – transporto priemonių eksploatavimas, techninė priežiūra, remontas, draudimas. Už tai Seimo nariai mokėjo nuo kelių šimtų eurų iki 5–7 tūkst. per metus. Įspūdingiausią sumą – 12 tūkst. eurų – už automobilio eksploatavimą ir draudimą atseikėjo liberalas Ričardas Juška.
Tarp populiariausių išlaidų taip pat yra suvenyrų pirkimas, biuro nuoma, veiklos ataskaitų spausdinimas ir platinimas, viešosios informacijos rengėjų teikiamos paslaugos.
„Valstietei“ Guodai Burokienei viešosios informacijos rengėjų paslaugos kainavo 6,7 tūkst. eurų, jos frakcijos kolegei Ligitai Girskienei – 5,6 tūkst. eurų, konservatoriui Jonui Gudauskui per 5 tūkst. eurų atsiėjo Seimo nario biuro nuoma ir aptarnavimas, Lietuvos regionų frakcijos narys Jonas Pinskus tokią sumą išleido pašto prekėms ir paslaugoms, liberalas Jonas Varkalys už suvenyrus sumokėjo beveik 6 tūkst. eurų. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė konservatorė Monika Navickienė skyrė 6,2 tūkst. eurų veiklos ataskaitos spausdinimui ir platinimui.
Penki Seimo nariai parlamentinei veiklai skirtomis lėšomis apmokėjo teisinės pagalbos paslaugas. Demokratas Vytautas Bakas tam pernai panaudojo 3,7 tūkst. eurų, Laisvės frakcijos narys, Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius – 3,7 tūkst. eurų.
Trys dešimtys parlamentarų taip pat pasinaudojo naujove – už parlamentinei veiklai skirtas lėšas įsigijo telefonų. Anksčiau būdavo galima tik apmokėti telekomunikacijos paslaugas.
„Valstietis“ Dainius Kepenis tam panaudojo 2,4 tūkst. eurų, demokratė Rita Miliūtė – 1,7 tūkst. eurų.
Dvylika Seimo narių kėlė kvalifikaciją.
Darbo partijos frakcijos narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, tam išleidusi beveik 2,4 tūkst. eurų, sakė į metus trunkančius mokymus užsirašiusi, dar kai šių išlaidų nebuvo galima padengti iš parlamentinių lėšų.
„Nuo praėjusių metų balandžio mėnesio dalyvauju metinėje programoje „DaVinci 365“, tai daugiausia asmenybės tobulinimo programa, susijusi su darbų prioritetizavimu, laiko valdymu, delegavimu ir pan. Ją pasirinkau pradėjusi darbą Seime. Leidus įtraukti į parlamentines išlaidas, įtraukiau“, – BNS sakė Seimo narė.
Seimo vicepirmininkas „darbietis“ Andrius Mazuronis tvirtino antrus metus besimokantis vokiečių kalbos. Anksčiau už kalbos kursus mokėjo iš asmeninių lėšų. Parlamentaras teigė anglų kalbą mokantis pakankamai gerai, todėl nusprendęs papildomai išmokti vokiečių, jos prireikia per susitikimus su Vokietijos, Austrijos politikais, diplomatais.
„Manau, jog tai, kad parlamentarai mokosi to, ką gali panaudoti savo veikloje gerindami šalies prestižą, yra tūkstančiais kartu efektyviau nei nesibaigiantys mašinų taisymai ar šakočių pirkimai“, – BNS teigė politikas.
Nuo praėjusių metų už parlamentinei veiklai skirtas lėšas taip pat buvo galima apmokėti skaitmeninio turinio, susijusio su parlamentine veikla, parengimą. Šia nauja galimybe pasinaudojo apie dvidešimt Seimo narių.
Konservatorius Matas Maldeikis nurodė už 2,2 tūkst. eurų samdęs du specialistus padėti surinkti ir parengti informaciją, skirtą socialiniams tinklams „Facebook“ ir „Twitter“.
Dar viena naujove – galimybe už parlamentines lėšas apmokėti prieigą prie duomenų bazių – pasinaudojo per dešimt Seimo narių.
Seimo nariams kas mėnesį skiriama 0,8 vidutinio mėnesio darbo užmokesčio dydžio suma išlaidoms, susijusioms su jų parlamentine veikla: biuro, kompiuterinės technikos nuomai, ryšio paslaugoms, transporto išlaidoms, automobilio eksploatacijai, suvenyrams, viešosios informacijos rengėjų paslaugoms ir pan.