Šimonytė: nežinia, kaip sukišti Džiną atgal į butelį
Premjerės Ingridos Šimonytės teigimu, Lietuvos Vyriausybės pozicija dėl sankcijų yra tokia, kad taupytis nėra ko.
„Tai, kas įvyko, yra tikrai pakankamai baisu ir visiškai nusikalstama. Todėl sankcijos privalo būti pačios griežčiausios, dėl kurių įmanoma sutarti“, – pabrėžė ji.
I. Šimonytės teigimu, skirtingai nuo JAV ar Jungtinės Karalystės, kur nacionalinių administracijų kompetencija nustatant sankcijas yra gana plati ir tiesiogiai įgyvendinama, vis dėlto ES reikia rasti 27 šalių sutarimą.
„Ir tai ne visada yra paprasta net tokiomis dramatiškomis aplinkybėmis“, – sakė ji.
Paklausta, kas dar stabdo nuo griežčiausių sankcijų ir kokių argumentų šalių lyderiai dar gali turėti, sakydami, jog reikėtų palaukti, I. Šimonytė sakė, kad tų lyderių reikėtų ir paklausti.
„Tai, kas vyksta, mūsų vertinimu, yra pakankama. Ir tai kas vyko pastaruosius 14 metų, o jei įvertinant visokias hibridines niekšybes, tai, matyt, ir ilgiau, jau buvo pakankama, kad ES būtų ėmusis sankcijų įvairių anksčiau, tuo tarpu ji leido ponui Putinui užsiauginti pakankamai didelį raumenį ir galią, tuo tarpu ir leido neblogai užsidirbti per komerciškai susijusias šalis nares.
Dabar kažkaip tą Džiną sukišti į butelį yra labai sudėtinga. Aš nesiimu komentuoti, kas yra kitų vyriausybių vadovų galvose, aš tikrai žinau kad mūsų galvoje yra paprastas supratimas, kad tai, kas įvyko, turi būti griežčiausiais žodžiais pasmerkta ir giežčiausiais veiksmais įvertinta“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį kalbėjo Vyriausybės vadovė.
Ji pabrėžė, kad Lietuva yra viena tų šalių, kurios teikia pagalbą Ukrainai ginkluote ir kitais būdais.
„Mes manome, kad reikia tą daryti, mes buvome nusiuntę specialią misiją į Kijevą, kur rinko dar papildomus poreikius, juos žinom, bandome pagal galimybes atliepti. Žinoma, Lietuva gali padaryti tiek, kiek objektyviai gali padaryti“, – kalbėjo ji ir pabrėžė, kad Lietuva yra vienas garsiausių Ukrainos advokatų tarptautiniuose formatuose.
Anot jos – įskaitant ir ES narystės perspektyvas Ukrainai, apie kurią drįso kalbėti tik, premjerės žodžiais, „vienišas Andrius Kubilius“.
„Bet dabar jau apie tai kalbama vis drąsiau ir garsiau, nes Ukrainos žmonėms reikia parodyti visą paramą, kokią galima parodyti“, – sakė ji.
Anot I. Šimonytės, Lietuva svarsto ir savo sankcijas, kaip tai padarė Latvija.
„Bet arsenalas, ką galima daryti, kaip jūs puikiai žinote, yra ribas. Nes, tarkime, ambasadorių atšaukimas turi tam tikrų kitų pasekmių, tos pačios galimybės mūsų piliečiams gauti pagalbą kitoje šalyje pavidalu“, – paaiškino ji. I. Šimonytės teigimu, būtų gerai, kad tai būtų koordinuoti veiksmai su kuo daugiau kitų valstybių.
„Bet yra ir tokių sprendimų, kuriuos darome savarankiškai“, – pridūrė ji.
Paklausta apie galimas kibernetines atakas, premjerė teigė, kad žinome „tą vadovėlį, pagal kurį veikia Kremliaus režimas“.
„Turbūt ne kartą ir ne vienoje šalyje yra įvairių dalykų atsitikę, kažkur kiberataka įvyksta, ar valstybinių institucijų ar žiniasklaidos tinklapiuose, pasikabina dronai virš strateginės infrastruktūros objektų. Visas šitas rizikas labai rimtai vertiname ir daug darbo vyko jau kurį laiką“, – sakė politikė. Anot jos, tokias rizikas visada reikia vertinti rimtai.
„Nes matome, kad jos buvo naudojamos prieš Ukrainos valstybės institucijas. Dėl to norėčiau ir Lietuvos žmonių paprašyti, kad jei sau įprastame resurse pamatytumėt kažkokią labai keistą informaciją, nepultumėt jos vertinti rimtai ir pasitikrintumėt kituose šaltiniuose“, – patarė ji.
Landsbergis: svarstomi įvairūs galimi atsakai
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paprašė partnerių nutraukti diplomatinius santykius su Rusija, Latvija paskelbė stabdanti vizų išdavimą ir atšaukianti ambasadorių. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigė, kad Lietuva svarsto įvairius scenarijus dėl atsako.
„Svarstome įvairius variantus. Pirmiausia siekiame užsitikrinti solidarumą su kitais kaimynais ir kitomis ES valstybėmis bei Vakarų partnerėmis, kad veiksmai būtų koordinuojami, ir eitume išvien“, – sakė G. Landsbergis.
Jo teigimu, visi pokalbiai dėl to vyksta šiuo metu.
„Įvairiai. Svarbiausia, kad, mano žiniomis, jie visi saugūs“, – į klausimą, kur yra Lietuvos ambasados Ukrainoje darbuotojai, atsakė ministras.
G. Landsbergis patikino penktadienį vykstantis į Briuselį.
Jis teigė, kad Lietuva siūlo taikyti maksimaliai griežtas sankcijas Rusijai.
„Bet primenu, kad sankcijos yra derybų reikalas“, – pridūrė jis.
Tai nebejuokinga: „vienas isterikas ėmėsi karo“
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad ES privalo įvesti griežčiausias sankcijas Rusijai.
„Jeigu nebus SWIFT, energetinių išteklių embargo, tai nebus atgrasančios sankcijos. Tai galbūt istoriškai bus stipriausios įvestos sankcijos, kur šalys išlaikė vienybę, bet jos nebus tokios, kurios galėtų sustabdyti Rusiją“, – prieš posėdį komentavo L. Kasčiūnas.
Jo teigimu, nepaprastosios padėties režimas nepakeis paprastų lietuvių gyvenimo.
Panašiai kalbėjo ir Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.
„Mes turime papildyti savo atsargas karine ginkluote, įranga ir panašiai. Lietuva turi visapusiškai ruoštis“, – tvirtino politikas.
„Niekas nekursto isterijos, tik šiaip vienas psichas ir isterikas ėmėsi karo prieš Ukrainą“, – emocijų neslėpė E. Gentvilas.
Demokratų partijos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas teigė, kad Rusija turi būti visiškai izoliuota.
S.Skvernelis sakė, kad Lietuva viena iš nedaugelio valstybių, išmokusių 2014 metų Rusijos agresijos prieš Ukrainą pamokas. Be to, anot jo, Lietuva Ukrainą rėmė ne tik moraliai, bet ir ginklais, ko nedarė daugelis kitų valstybių. Jei taip būtų įvykę ir Ukraina būtų geriau ginkluota, jai priešintis agresoriui būtų kur kas lengviau,
„Šiandien ką galime padaryti, tai būti aktyvūs tarptautinės politikos dalyviai, nes agresorė valstybė turi būti izoliuota visiškai: nuo pilno, ekonominio sankcijų paketo, iki izoliacijos ir kultūriniame, ir sportiniame ir kitokiame lygmenyje. Tai yra nebejuiokinmgai, tai yra 1939 metų fašistinės Vokietijos veikimo metodai“, – kalbėjo S.Skvernelis.
Jis teigė pritariantis nepaprastosios padėties įvedimui. Jo teigimu, jei reikėtų priimti nuo karo bėgančius ukrainiečius, tai padaryti įvedus nepaprastąją padėtį bus lengviau.
Tvirtina: reikia griežčiausių sankcijų
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad po paskelbto karo Ukrainai, akivaizdu, kad vienintelis būdas Europai ir visam Demokratiniam pasauliui išlaikyti savo veidą yra imtis griežčiausių įmanomų sankcijų. Taip ji atsakė į klausimą apie tai, kad kol kas sankcijų sąraše nėra Rusijos pašalinimo iš tarptautinės bankų mokėjimo sistemos SWIFT.
„Lietuva pasisako už tai, mes buriame savo partnerius, savo sąjungininkus, kad tos sankcijos būtų griežtos, nes šiandien Ukraina gina ne tik save,bet ir visą demokratinę tvarką, mes turime būti jos pusėje visomis priemonėmis“, – sakė ji.
Pasak Seimo pirmininkės, URM dirba tam, kad lietuviai, kurie yra Ukrainoje, gautų visą įmanoma informaciją ir visą įmanomą pagalbą.
Ji prieš posėdį sakė, kad nepaprastosios padėties terminas tikrai gali būti pratęstas – tai priklausys nuo situacijos.
Panašiai apie būtinybę įvesti griežčiausias įmanomas sankcijas kalbėjo ir Seimo vicepirmininkas, Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas.
„Šiandien yra rezoliucija Seime, kuri, tikiuosi, bus priimta ir kuri kalba apie labai griežtas sankcijas. (...) Aš nemanau, kad yra vietos kažkokioms išlygoms: tiek ES, tiek NATO lyderiai turi suprasti, kad prasidėję veiksmai nėra siekiantys užimti Luhanską ar Donecką, vien tik okupuoti visą Ukrainą, bet tai siekis fundamentaliai perbraižyti europos saugumo žemėlapį.
Aš nežinau, kur toliau galima trauktis, kokius dar dalykus vėliau įgyvendinti, jei to nebus padaryta dabar. Man atrodo, kad pačioms griežčiausioms sankcijoms jau dabar atėjo laikas“, – žurnalistams Seime sakė V. Mitalas.
Politikas šiandien kreipėsi dėl rusiškų ir baltarusiškų televizijos bei radijo kanalų retransliacijų Lietuvoje draudimo.
„Atsakymo kol kas negavau. Man atrodo, kad čia yra kritinis momentas – nelaukti rytojaus“, – pabrėžė parlamentaras.
Europoje juoda diena: prasidėjo karas
Rusijos ir Baltarusijos pajėgoms įsiveržus į Ukrainą, į situaciją reaguoja visas pasaulis. Prezidentas sušaukė Valstybės gynimo tarybą (VGT), kurioje nuspręsta siūlyti Lietuvoje įvesti nepaprastąją padėtį.
Po VGT posėdžio Prezidentūroje prezidentas Nausėda pabrėžė, jog būtina padaryti viską, kad Lietuvos išorinis saugumas būtų užtikrintas.
„Taip pat šiandien VGT nusprendėme, kad Lietuva kreipsis dėl NATO sutarties 4 straipsnio aktyvavimo. Ir kiek žinau, tai yra ir kitų kolegų, kitų valstybių nuostata“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Mes kelsime viso paketo sankcijų reikalingumo – ne tik sankcijų Rusijai, bet ir Baltarusijai reikalingumą, kadangi iš šios valstybės teritorijos vykdoma agresija“, – patikino šalies vadovas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis visoje šalies teritorijoje paskelbė karo padėtį. Apšaudomi įvairūs Ukrainos miestai, skaičiuojamos aukos, šalies teritorijoje juda ne tik Rusijos, bet ir Baltarusijos pajėgos, gyventojai palieka savo būstus ir keliauja į saugesnes vietas.
Vakare atnaujintas sankcijas Rusijai turėtų paskelbti ES. Eurokomisaro Virginijaus Sinkevičiaus teigimu, naujos ES sankcijos turtų apimti praktiškai 70 proc. Rusijos bankinio sektoriaus, valstybines Rusijos įmones, Rusijos paskolas, bus pakeistas vizos režimas, praplėstas sankcionuojamų asmenų sąrašas.
„Bus didelis smūgis ir eksportui, ypatingai kalbant apie programinę įrangą, projektus, technologijas. Prekybos dalių uždraudimas Rusijos aviacijos ir panašūs sprendimai, manau, bus patvirtinti. Manau, kad ir papildomi punktai bus svarstomi“, – Delfi sakė V. Sinkevičius.
Minėtos sankcijos, pasak jo, turėtų smogti ir Kremliaus elitui.
„Sankcijų paketas bus tikrai maksimalus ir net neabejoju, kad Europos vienybė bus labai aiškiai išreikšta“, – patikino V. Sinkevičius.
