Įstatymo projektai – ne poezija
Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“ Mišrios Seimo narių grupės narys Povilas Urbšys tikino, kad negalima galvoti, kad Seimo nario darbas vyksta tik posėdžių salėje.
„Dabar, kai sesijos nevyksta, kyla daug klausimų, ką tie Seimo nariai veikia. Jeigu įsivaizduojame, kad Seimo nario darbas yra tik sėdėti posėdžių salėje ir spausti mygtukus, tai taip nėra. Jeigu nori žmonės, kad Seimo narys visiškai neatitrūktų nuo realybės, jie turi džiaugtis, jeigu pamato jį tarp žmonių, gilinantis į tam tikras problemas“, – kalbėjo parlamentaras.
Jis teigė, kad nuo paties parlamentaro priklauso, ką jis daro tarp sesijų.
„Seimo nario darbas daugiausiai priklauso nuo pačio Seimo nario, kaip jis pats organizuoja savo darbą, sugretindamas su medžiokle, išvažiavimu į šiltus kraštus, ar paslidinėjimu, tuo tarpsesijiniu metu, jis prisiima tam tikrą atsakomybę“, – Žinių radijo laidoje sakė P. Urbšys.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Tomas Tomilinas laidoje sakė, kad jam įdomiausias darbo laikotarpis ir yra šis – tarp dviejų Seimo sesijų.
„Pats įdomiausias darbas vyksta sausį–vasarį. Nes tu gali skirti laiko kūrybiniam darbui, kai esi nuolat posėdžiuose, turi nuolat sekti kaip balsuoti už šimtus su tavimi nesusijusių įstatymų, tai yra labiau techninis darbas, komandinis darbas. Bet kai tu gali kurti, aš tą darau dabar ir nuolat“, – sakė jis.
Paklaustas, galbūt gali įstatymų projektus rašyti atostogaudamas šiltuose kraštuose, valstietis paprieštaravo.
„Įstatymai toks dalykas – ne poezija, nesukursi jų iš galvos“, – kalbėjo LVŽS atstovas T. Tomilinas.
Sakė nematantis reikalo neeilinėms sesijoms
Socialdemokratas Algirdas Sysas Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“ savo kolegoms aiškino, kad pertraukos tarp sesijų yra būtinos.
„Pirmiausia reikia pažiūrėti į kiekybės ir kokybės santykį. Šis Seimas vėl muša visus rekordus, pateikta įstatymų beveik 500, per 3 metus mes jau sumušėm rekordus praeito Seimo, o jis jau buvo rekordinis. (…) Apie kokybę reikia tik stebėtis. Pertraukos yra būtinos, kad būtų galima pažiūrėti parlamentinę kontrolę, susitikti su interesų grupėmis, kaip vyksta įstatymų įgyvendinimas“, – tikino politikas.
„Tas lenktyniavimas, kas daugiau..“, – kolegų darbą kritikavo A. Sysas.
Socialdemokratas atvirai sakė, kad nepritaria jokios neeilinėms sesijoms.
„Tos pertraukos turi būti, vieni važiuoja per bendruomenes, kiti – susitinka su interesų grupėmis, aš manau, kad tai turi būti. Aš pasisakau prieš visas neeilines sesijas“, – tikino socialdemokratas. Argumentuodamas, kad tai tik sukuria daug chaoso ir nereikalingo darbo.
Du pasiūlymai
Laikotarpiu tarp sesijų į dienos šviesą vis keliamas Seimo narių atostogų klausimas. Praėjusių metų vasarą buvo kalbama apie du Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymo pasiūlymus, susijusius su parlamentarų atostogomis. Vieni siūlė 20 dienų, kiti – 40 dienų.
Visi Seimo nariai kasmetinių atostogų išeitų ir iš jų grįžtų tuo pačiu laiku. Pagal siūlymą, atostogos Seimo nariams negalėtų būti suteikiamos Seimo sesijos metu. Jų laikas būtų skaidomas į dvi dalis. Sušaukus neeilinę Seimo sesiją, Seimo narių kasmetinės atostogos nutrūktų.
Sunkiai įgyvendinamas realybėje
Darbo grupės parengtas Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymo projektas apima visas su parlamentarų teisėmis, pareigomis, darbo sąlygomis susijusius klausimus, numatyto nuobaudas už posėdžių nelankymą ir panašiai.
Šis įstatymo projektas parengtas prieš pusantrų metų, jo pateikimas Seimo salėje įvyko 2018 metų liepą ir nugulė komitetų stalčiuose. Teisės ir teisėtvarkos komitetas paskirtas pagrindiniu svarstant šį projektą. Be jo išvadų Seime projektas negali būti toliau nagrinėjamas.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė, LVŽS atstovė Agnė Širinskienė Delfi teigė, kad Seimo narių pareigos, kartu ir atostogos, turėtų būti apibrėžtos dar šioje Seimo kadencijoje. Visgi, parlamentarė teigė, kad Seimo narių atostogų idėjos ji nepalaiko.
„Tikrai nesu už, tikrai nepritarsiu. Mano galva, bus 40 dienų atostogų periodas, o kitas laisvas laikas – vis tiek panaudotas atostogoms, kaip yra dabar. Sukontroliuoti yra neįmanoma. Jei Seimo narys neatsakingas, nepasirodo darbe, jis visada suras progų to nepadaryti. O atostogų buvimas sukeltų tam tikrų problemų Seimo nare“, – kalbėjo ji.
Ji teigė, kad šis klausimas turėtų būti sprendžiamas kovo 10 dieną prasidedančioje Seimo pavasario sesijoje.
„Galima tikėtis, bet ne tik Seimo narių atostogų klausimas, bet ir bendrai – Seimo narių garantijų klausimas. Spėčiau, kad jis bus vienas iš prioritetinių pavasario sesijoje. Vis dėl to, aš dėl Seimo narių atostogų esu labai skeptiška, prie tos nuomonės išlieku. Nes tikėtis, kad visi Seimo nariai dirbs kitu laiku, ne 40 dienų atostogaudami, o turėdami dar ir daug kito laisvo laiko, mano akimis – tai naivu“, – tikino Seimo narė.
Parlamentarė teigė, kad Vakarų Europos valstybių parlamentai neturi atostogų. Ji sakė sunkiai galinti įsivaizduoti, kaip tokia tvarka galėtų veikti realybėje.
„Realiai, tikrai neįsivaizduoju, kaip aš, būdama komiteto pirmininkė, galėčiau atostogauti 40 dienų, kaip siūlo Seimo pirmininkas. Nes praktiškai tai reiškia, kad niekas nepasirašinės raštų, nebus atsakoma į gyventojų paklausimus. Tai sunkiai įgyvendinama“, – kalbėjo parlamentarė.
Konstitucinis Teismas dar 2005 metais konstatavo, kad Seimo narių veiklos nepertraukiamumas nereiškia, jog Seimo narys negali pasinaudoti jam priklausančia konstitucine teise į poilsį ir laisvalaikį, taip pat kasmetines mokamas atostogas.
Politikė priminė, kad ir Konstitucinis teismas, pristatydamas dar neįgyvendintus nutarimus, niekada nekalba apie atostogas.
„Tai irgi yra toks ženklas, kad Konstitucinis teismas supranta, jog Seimo narių atostogos savo laiku buvo persistengta, nėra to priminimo“, – Delfi sakė ji.
Imsis ir kitų „privilegijų“
Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė A. Širinskienė Delfi sakė, kad pavasarį bus sprendžiamas ir Seimo narių privilegijų klausimas.
„Tame įstatyme galėtų atsirasti daug kitų dalykų, kurie galėtų mažinti Seimo narių privilegijas, kurie finansine prasme yra daug svarbesni. Kad ir tas nelemtas Seimo viešbutis. Žinoma, kad Vilniuje būsto neturintis parlamentaras, gyvendamas Seimo viešbutyje, jam Seimas iš valstybės biudžeto apmoka visas komunalines paslaugas. Mano galva, toks dalykas yra neteisingas, sąžininga būtų apsimokėti ir tokios keistos privilegijos atsisakyti“, – kalbėjo Seimo narė.
„Seimo narių garantijų įstatyme yra ir kitų keistų dalykų – kad ir nuostata, jog Seimo nario kratos metu turi dalyvauti Seimo pirmininkas arba jo pavaduotojas. Ką tai reiškia? Kad mes operatyvinę veiklą turime išviešinti iš anksto? Juk kratos esmė yra siurprizas“, – aiškino ji.
„Turiu nuojautą, kad jis tikrai nebus toks, kokio tikisi kai kurie Seimo nariai, norėdami sau susikurti vienas ar kitas privilegijas. Kalbant ir apie atlyginimo skaičiavimą, už tas dienas, kai parlamentaras nesiteikia pasirodyti posėdžiuose, tą klausimą neišvengiamai reikės spręsti. Bet visi atsimename, kaip anksčiau jį sekėsi spręsti“, – prisiminė A. Širinskienė.
Delfi primena, kad Seimui ne kartą nepavyko priimti sprendimo, kad už praleistus posėdžius parlamentarams nebūtų mokamas atlyginimas.
„Manau, kad mes turėsime balsavimus ir pamatysime kai kurių frakcijų tikruosius veidus: kai šneka vieną, o kai reikia balsuoti sprendimus dėl savęs priima visai kitokius“, – svarstė Seimo narė A. Širinskienė.