Seimas turėjo apsispręsti dėl šių frakcijų siūlomų kandidatūrų: Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovų: Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės ir Pauliaus Saudargo, Laisvės partijos atstovo Vytauto Mitalo ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovės Aušrinės Norkienės.

Po slapto balsavimo paaiškėjo, kad Seimas patvirtino tik 3 Seimo pirmininkės pavaduotojus. Reikalingų balsų nesurinko tik valstiečių atstovė A. Norkienė. Už ją balsavo 57 Seimo nariai, prieš – 47, susilaikė 29.

Už R. Morkūnaitę–Mikulėnienę balsavo 97 parlamentarai, prieš – 26, susilaikė 9.

Už P. Saudargą balsavo 117, prieš – 11, susilaikė 9.

Už V. Mitalą balsavo 78, prieš – 43, susilaikė 11.

Dėl koronaviruso grėsmės frakcijos balsavo atskirai, parlamentarai buvo raginami išlaikyti saugų atstumą. O tie, kurie nenorėjo dalyvauti diskusijoje, ją galėjo stebėti iš savo kabinetų.

Tikisi konstruktyvesnių santykių tarp pozicijos ir opozicijos

Seimo vicepirmininkų kandidatūrų klausimas prasidėjo nuo valstiečių atstovės Aušrinės Norkienės kandidatūros svarstymo. Sakydama savo prisistatymo kalbą kandidatė prisipažino, kad prieš šį Seimo posėdį pati sau ieškojo atsakymo į klausimą, kodėl taip nutiko, kad Lietuva patenka tarp Europos valstybių, kurių piliečiai mažiausiai pasitiki Seimu.

„Parlamentinė demokratija, manau, reikšminga tuo, kad suteikia galimybę priimti sudėtingus sprendimus, kai kompromiso link einama per vertybių, požiūrių, programų arba idėjų konfliktą. Tačiau konfliktai gali būti sprendžiami įvairiai – ieškant sąlyčio taškų arba neieškant, kartais nuo priešpriešos pereinant prie įžeidinėjimų.

Manyčiau, kad pasitikėjimas Seimu būtų didesnis, jeigu pozicijos ir opozicijos santykis būtų konstruktyvus, pagarbus, grindžiamas atidumu kitokiai nuomonei, mokėjimui įsiklausyti į skirtingus argumentus, kurie dažnai signalizuoja apie priimamų teisės aktų rizikas ir nesėkmes“, – kalbėjo A. Norkienė.

Parlamentarė atkreipė dėmesį, kad su didele dalimi susirinkusiųjų jau teko dirbti ir praėjusiame Seime, kur ji buvo valstiečių žaliųjų frakcijos seniūno pavaduotoja, ir visus ketverius metus dirbo Seimo Etikos ir procedūrų komisijoje.

„Jei būčiau išrinkta Seimo pirmininkės pavaduotoja, siekčiau ieškoti sutarimo ir kompromiso su visomis Seimo frakcijomis. Tikiu, kad opozicijos pareiga yra ne ieškoti priekabių ir nuolat siekti oponuoti, o dirbti Lietuvos žmonėms, siekti įgyvendinti savo programines nuostatas, įsipareigojimus rinkėjams ir norėti sutarti“, – kalbėjo A. Norkienė.

Aušrinė Norkienė

Valstietis Arvydas Nekrošius kandidatės klausė, kokią sritį ji planuoja kuruoti.

„Statutas labai aiškiai apibrėžia Seimo pirmininko pavaduotojo funkcijas. Manau, kad pasitarsiu su Seimo pirmininke, kaip ji numatys savo dekretu, tikrai atsakingai ir sąžiningai tai vykdysiu“, – sakė A. Norkienė.

Darbo partijos frakcijos atstovas Andrius Mazuronis A. Norkienės klausė apie penktadienio vakarą iš opozicijos pasipylusią kritiką. Jis teiravosi, ar LVŽS gretose nėra svarstoma keisti dabartinį frakcijos seniūną Ramūną Karbauskį.

„Girdime ir jūsų mintis, tenka tik apgailestauti, jei išgirdote tikrai netinkamus žodžius. Mes frakcijoje kalbame, kaip turėtume bendrauti, oponuoti. Bandome rasti tą kultūringesnį bendravimą, kartais emocijos ima savo. Bet aš esu už konstruktyvų bendravimą“, – sakė ji.

Mišrios Seimo narių grupės atstovas Vytautas Bakas prašė konkrečiai įvardyti darbą, kuris pagerintų parlamento įvaizdį.

„Konkretus darbas – daugiau kalbėtis, šnekėtis. Mes per 4 metus Etikos ir procedūros komisijoje gvildendavome klausimą, kiek ji paveiki suaugusiems žmonėms. Galimai Etikos ir procedūrų komisija turėtų nagrinėti ne tik elgesį iš etikos pusės, bet daugiau diskutuoti ir su pačiais žmonėmis“, – sakė A. Norkienė.

Valstietis Robertas Šarknickas diskusijos metu parlamentui atskleidė, jog frakcijoje buvo siūlytos kelios kandidatūros į šią poziciją, tarp jų – ir Rimos Baškienės, bet pati R. Baškienė nusprendė perleisti ją A. Norkienei.

„Mūsų frakcijoje buvo svarstytos kelios kandidatūros. Vieną iš kandidatūrų pasiūliau asmeniškai aš – stiprią, turinčią autoritetą mūsų kolegę R. Baškienę. (…) Tačiau ji apsisprendė užleisti vietą A. Norkienei“, – sakė Robertas Šarknickas.

Valstiečių žaliųjų atstovas Tomas Tomilinas balsavimą dėl A. Norkienės vadino testu valdantiesiems.

„Čia yra dabartinės daugumos geros valios išraiška – ar ji egzistuoja, ar vadovaujamasi keršto impulsu. Aš labai tikiu, kad santykiai susiklostys kitokie, ir galėsime padaryti daug svarbių sprendimų kartu. Mūsų balsų bus labai nemažai svarbiems sprendimams priimti. Mes mokame tartis (…) ir susitarę elgtis nuosekliai“, – kalbėjo T. Tomilinas.

Akcentavo narystės ES svarbą

Seimas pradėjo svarstyti ir TS-LKD atstovės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės kandidatūrą. Seimo pirmininkė pasiūlė jai pavesti atsakomybę už Europos reikalus Seime.

Prisistatydama kandidatė pažymėjo savo patirtį Europos Parlamente, kur ji buvo 2009–2014 m.

„Visada maniau ir šiandien manau, kad mūsų narystė ES yra didelė sėkmė, nepaisant to, kad galbūt mums ne viskas patinka, matome taisytinų dalykų. Esu tikra, kad turime gyventi ir žaisti pagal bendrai sutartas taisykles, kad nėra tokių, kurie manytų, jog ES yra nereikalingas dalykas. (…) Matau tai kaip saugumo, gerovės garantą“, – kalbėjo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė ir akcentavo bendradarbiavimo su kitų ES šalių parlamentais svarbą.

Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė

Valstietis A. Nekrošius kandidatės klausė, ar nesugadins santykių su Lenkija. Kandidatė tokias galimybes neigė, pažymėjo, kad ši šalis yra strateginė partnerė, kalbant apie energetinį, karinį saugumą.

„Manau, kad santykiai turi būti grįsti įsiklausymu, draugiškumu, jeigu manome, kad kai kurie dalykai nebūtinai mums patinka; (…) jeigu manęs paklaustų, kviesčiau įsiklausyti į savo žmones ir ieškoti daugiau sutarimo nei skirčių“, – sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Koronaviruso pandemija neaplenkė ir Seimo. Kandidatė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė atskleidė, kaip įsivaizduoja, kad galėtų veikti Seimas

„Manau, artimiausiu metu bus siūloma, bus aptartos galimybės pakeisti Statutą, kaip tą darbą organizuoti dėl iškylančių iššūkių. (…) Tikrai būtų galima priimti sprendimus, kurie sumažintų riziką būnant bendroje salėje“, – teigė kandidatė.

Valstiečių atstovas Dainius Kepenis per diskusiją prisiminė R. Morkūnaitės-Mikulėnienės iniciatyvas dėl skiepijimosi nuo tymų.

„Turbūt suprantate, ką reiškia žmones laikyti įtampoje. Ar ir toliau stengsitės priversti žmones skiepytis nuo tokių pavojingų ligų ir kaip ateityje elgsitės?“ – klausė D. Kepenis.

Kandidatė į parlamentaro klausimą atsakė diplomatiškai, kad negalima nuvertinti nė vienos užkrečiamosios ligos.

„Noras didinti apimtis pirmiausia turėtų būti daromas pasitelkus švietimą (…). Manau, kad imunologija svarbus klausimas, tikiuosi, protrūkių nebus. Tikiu medikų gebėjimu palaikyti dialogą“, – kalbėjo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Europos klausimus kuruojantis Seimo pirmininko pavaduotojas įprastai vadovauja ir Europos reikalų komitetui. Taip gali atsitikti ir šį kartą.

Kalbėjo apie pandemijos iššūkius

Krikščioniškų demokratiškų pažiūrų konservatorius Paulius Saudargas prisistatydamas pasidžiaugė, kad siūlomas į vicepirmininkus būtent šiame Seime.

„Apsidairęs aš matau labai daug žmonių, pasiruošusių dirbti Lietuvos, Tėvynės, labui. Manau, kad kiekvienam galėčiau pasižiūrėti į akis, paspausti ranką arba šiais laikais duoti „žaibą“, pakalbėti nuoširdžiai. Manau, kad mūsų parlamente vis dar trūksta kalbėjimosi ir susikalbėjimo, bet tikiu, jog mes galime ir privalome būti vieninga komanda, todėl, kad Lietuvą yra užgriuvęs sunkus metas“, – kalbėjo P. Saudargas.

Kandidatas atvirai kalbėjo apie tai, kad jis pats ir jo šeima jau yra susidūrę su koronaviruso iššūkiu.

„Tikiu, kad pavyko viską įveikti, bet supratau, kaip tai rimta“, – kalbėjo P. Saudargas.

Kandidatas taip pat atkreipė dėmesį, kad dėl šios pandemijos kyla iššūkių ir kitose srityse.

Paulius Saudargas

„Yra ir dar vienas aspektas, kad Lietuva pastaruoju metu išgyveno ištisą periodą pauzės paspaudimų. Užgriuvo pirma banga, tada buvo vasara, rinkimai. Užgriuvo antra banga, dabar yra tarpuvaldis, nežinomybės periodas, (…) ir visu šiuo laikotarpiu, esant daugybei svarbių klausimų, mes paspausdavome pauzę. (…)

Visose srityse yra susikaupę problemų. Todėl nekritikuoju, bet dėkoju buvusiai valdančiajai koalicijai ir Vyriausybei, tikiu, kad buvo siekiama nuveikti darbus, (…) bet turiu pastebėti, kad ateinančiai valdžiai teks dirbti visiškai kitokiu režimu. Taigi aš kviečiu susitelkti“, – sakė P. Saudargas.

Pasak kandidato, pirmieji darbai yra akivaizdūs – jie susiję su pandemija, biudžeto, energetikos temomis.

„Pirmieji darbai, kuriuos reikėtų padaryti valstybėje, yra akivaizdūs. Ne tik už lango, bet jau ir Seime yra įsimetęs baisusis virusas, turime kuo greičiau imtis visų įmanomų priemonių, sudėti saugiklius. Kontekstas yra ir biudžeto persvarstymas. Nepykite, bet nauja valdžia jį persvarstys, ir ne tik todėl, kad tai – jūsų biudžetas, ne mūsų, o todėl, kad su kiekviena diena keičiasi prognozės. (…)

Kiek sričių yra neprižiūrėtų: švietimas, sveikatos apsauga (…), energetika – turime Astravo su susproginėjusiais transformatoriais grėsmę, ir, ko gero, patys už tai sumokame. Darbai yra strateginiai. Jie kuo greičiau turi būti sprendžiami“, – sakė P. Saudargas.

Kaip dar vieną strateginį darbą parlamentaras įvardijo ir Astravo atominės elektrinės klausimą.

Laisvės partijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius P. Saudargo klausė apie lyties keitimą.

„Kokie jūsų pozicija teisės viršenybės klausimu ir ką jūs asmeniškai darysite, kad šis principas būtų įgyvendinamas?“ – klausė jis.

P. Saudargas teigė, kad turi savo asmeninę nuomonę, bet yra ir komandos žaidėjas.

„Čia galima išskirti keletą dimensijų – kaip žmogus, turiu asmeninę nuomonę, kompromisų su savo sąžine nesu pasiruošęs daryti, bet visada buvau komandos žmogus“, – sakė P. Saudargas.

A. Mazuronis stebėjosi, kodėl Saudargas teikiamas į šią kandidatūrą, o ne į Vyriausybę. P. Saudargas nuo atsakymo išsisuko juokaudamas, kad tikisi kvietimo dirbti A. Mazuronio vadovaujamoje Vyriausybėje.

Krikdemiškų pažiūrų politikas sulaukė ir iš pažiūros nepatogių klausimų. Domas Griškevičius, dirbantis Mišrioje Seimo narių grupėje, teiravosi, kaip P. Saudargas balsuotų partnerystės klausimu, jeigu Seimo salėje balsai pasidalytų po lygiai ir jo balsas būtų lemiamas.

„Čia yra klausimas, į kurį turbūt ir popiežius Pranciškus pateikė tam tikrą atsakymą, – kad mes turime ieškoti teisinių formų užtikrinti žmonių, nepriklausomai nuo jų seksualinės orientacijos, teises. Tų formų mes parlamente visi kartu ieškosime. Nemanau, kad čia yra kažkokia dilema. Balsuosiu pagal savo supratimą, sąžinę, sutarimą“, – kalbėjo P. Saudargas.

Kalbėjo apie puikius Lietuvos žmones, ir paskui juos nespėjantį Seimą

Laisvės partijos kandidatas Vytautas Mitalas savo kalboje akcentavo žmonių parlamentarams suteikto pasitikėjimo ir jų norų klausimą.

„Visa tai įpareigoja, pirmiausia, kuo geriau atstovauti tiems, kurie mumis patikėjo. Patikėjo, kad mūsų darbas bus vedamas sąžinės, nuoširdumo ir tiesos sakymo. Patikėjo, kad savo protą panaudosime, jog jų norus ir viltis įprasmintume konkrečiais darbais, kuriuos mūsų išmonė, gebėjimas pasverti vieną iš kelių gali duoti Lietuvai.

Patikėjo, kad savo laiką išnaudosime prasmingai, nes jo labai nedaug, o svarbių valstybei klausimų yra visas pulkas“, – kalbėjo V. Mitalas.

Kandidatas pasidžiaugė po nepriklausomybės atgavimo Lietuvos nueitu keliu.

„Mūsų mokslininkai ir mokytojai, verslininkai ir tarnautojai, kūrėjai ir gamintojai sukūrė tokią stiprią ir daug galinčią Lietuvą, kurią pamatę daugybė šios dienos nesulaukusių žmonių tikriausiai nepatikėtų savo akimis.

Vytautas Mitalas

Dėl šių sparčių pokyčių Seimas pagal tą sparčiai į priekį einančią visuomenę kartais nespėja. Puikūs Lietuvos žmonės kartais sugeba parodyti iniciatyvą daug greičiau ir efektyviau negu Seimas. Manau, turime atsakomybę parodyti kitokį pavyzdį – dirbti kokybiškiau ir būti tikslesnis tos visuomenės atspindys“, – kalbėjo V. Mitalas.

Valstietis A. Nekrošius priminė, kad V. Mitalas buvo itin aršus pliažo Lukiškių aikštėje gynėjas. Tad paklausta, galbūt ir prie Seimo, vietoje Sausio 13-osios memorialo, įkurti burgerinę. V. Mitalas atsakė aiškiai – tikrai ne.

Politikas teigė, jog daug domėsis švietimo klausimais.

„Kalbant apie švietimą, būsiu labai stropiai tuo besirūpinantis Seimo vicepirmininkas“, – sakė V. Mitalas.

Ši kandidatūra ir apskritai Laisvės partija išskirtinai nepatiko į Seimą išrinktam buvusiam Biržų merui Valdemarui Valkiūnui.

„Gerbiamieji, mano nuomone, ši persona – priklausanti keistai organizacijai. Savo politiką globalistai, LGBT, pavadino modernizmu ir ateities vizijomis, kada progresas panaudojamas masinei sąmonei paveikti. Taip mes krentame atgal į primityvizmą, smulkmeniškėjame, kai žema kultūra – siekiamybė.

Mano manymu, ši persona yra galimai manipuliacijų auka. Gerbiamieji kolegos, pagal paskutinius tyrimus, LGBT galbūt yra nusikalstama organizacija, vykdanti Lietuvoje veiklą, neatitinkančią mūsų piliečių lūkesčių ir siekių. Todėl mes negalime palaikyti šios organizacijos dalyvių ir rėmėjų. Tai – tas pats, kas įsileisti šešką į vištidę“, – kalbėjo V. Valkiūnas.

Penktadienį Seimas naujosios parlamento vadovės V. Čmilytės-Nielsen pavaduotojais slaptu balsavimu jau patvirtinimo konservatorių Jurgį Razmą, jis patvirtintas ir pirmuoju Seimo vicepirmininku, ir Darbo partijos atstovą Andrių Mazuronį.