aA
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ posėdyje trečiadienį lankėsi Seimo kontrolierių įstaigos vadovas Augustinas Normantas ir įstaigos Žmogaus teisių biuro vedėjas Vytautas Valentinavičius. A. Normanto teigimu, įstaiga dar birželio mėnesį kreipėsi į valdžią laišku, perspėdama apie migracijos krizėje egzistuojančias problemas, kurias reikia spręsti, tačiau tinkamos reakcijos nesulaukė.

„Ačiū už drąsą“, – sutikdamas frakcijos posėdžio svečius sakė Tomas Tomilinas.

A. Normantas frakcijos nariams pristatė informaciją, kad institucija prižiūri laisvės apribojimų vietas nuo 2014 m. tokių vietų šalyje yra apie 400.

„Norėčiau akcentuoti, kad vienas iš pirmųjų mūsų vizitų buvo į Užsieniečių registracijos centrą. Šis centras nuolat buvo mūsų dėmesio centre (…) ir turiu pasidžiaugti – mūsų ir kitų indelis kartu davė neblogus rezultatus“, – sakė A. Normantas.

Jo teigimu, pirmas vizitas neteisėtos migrantų krizės metu buvo į Pabradę.

„Pirmos palapinės, kažkas nežinoma“, – pastebėjo jis.

A. Normantas pasakojo, kad po vizito buvo apsibrėžtos pagrindinės problemos – vertėjų problema, teisinės pagalbos problema, priėmimo sąlygos – maitinimas, sveikatos apsauga ir kita.

„Birželio 21 d. parašėme laišką Vyriausybei“, – teigė A. Normantas, paaiškinęs, kad kopija siųsta buvo ir kitoms institucijoms.

Laiške buvo išdėstytos pagrindinės problemos, valdant krizę.

„Paprašėme, kad mus pakviestų, kai bus diskutuojami šie klausimai apie pabėgėlius, kad mes žinotume. Po mėnesio gavome labai trumpą atsakymą iš Vidaus reikalų ministerijos, kad viskas tvarkoje, jokių problemų jie ten nemato, yra sutarimas su „Caritu“, – pasakojo A. Normantas.

Kiek vėliau, pasak jo, po nekomunikavimo su valdžia laikotarpio kontrolieriai ėmėsi situacijos stebėsenos.

Praėjusią savaitę Seimo kontrolierius išplatino ataskaitą apie migrantų apgyvendinimo vietose užfiksuotus šokiruojančius liudijimus. Ataskaitoje minimi įvairūs žmogaus teisių pažeidimai, tokie kaip teisinių bei sveikatos paslaugų prieinamumo neužtikrinimas, saugios aplinkos, atsižvelgiant į pažeidžiamų asmenų poreikius, nepritaikymas, skurdi buitis ir kita. Plačiau skaitykite čia.

„Ataskaitoje yra aprašyta, į ką mes atkreipėme dėmesį“, – akcentavo Seimo kontrolierius.

A. Normantas teigė, kad paklausus, kaip atskiriami pažeidžiami asmenys, jiems buvo atsakyta, kad „iš akies“.

„Iš akies atskirti, kad asmenys pažeidžiami ar jie yra išnaudojimo aukos, tikrai neįmanoma. Nenustačius pirminių priežasčių, o jie ir taip savotiškai yra aukos, neišsiaiškinus situacijų, jie patalpinami galbūt su tokiais asmenimis, kur galbūt gresia pavojus“, – tvirtino A. Normantas.

Jis teigė, kad iki šiol nėra žinoma, ar migrantų apgyvendinimo vietose žmonės tinkamai atskiriami, atsižvelgiant į jų poreikius.

„Kol kas iki šiol neturime jokių žinių, kad tai padaryta“, – sakė A. Normantas.

Tiesa, jis išskyrė, kad situacija pagerėjo LGBT žmonėms, tačiau kitos problemos, pasak A. Normanto, nėra iki galo išspręstos.

Teigia, kad ne visos problemos yra išspręstos: šiuo metu – 15 skundų dėl smurto Kybartuose

„Pastebėjimai, kurie yra ataskaitoje, dabartiniu metu nėra pasikeitę, tą matome ir iš žiniasklaidos, ir iš skundų, kuriuos gauname“, – sakė kontrolierius.

Jis taip pat teigė, kad, paprašius informacijos iš pareigūnų, ji gaunama ne iškart ir ji būna prieštaringa, reikalaujanti analizės.

V. Valentinavičius taip pat antrino A. Normantui, atkreipęs dėmesį, kad nemaža dalis problemų net ir po ataskaitos paviešinimo nebuvo išspręstos – nėra sveikatos priežiūros paslaugų sistemingumo, pažeidžiamų asmenų tinkamo identifikavimo ir kita.

Seimo kontrolierius: pirmą įspėjimą valdžiai dėl migrantų parašėme dar birželio mėnesį
© DELFI / Andrius Ufartas

„Maitinimo ir apgyvendinimo problemos buvusiose mokyklose ir globos namuose taip pat nepakito“, – teigė jis.

Žmogaus teisių biuro vedėjas taip pat akcentavo, kad įstaiga šiuo metu turi apie 15 skundų dėl smurto Kybartuose.

Valentinavičius pabrėžė, kad sąlygos migrantams turi atitikti tarptautinės teisės normas.

Nerimą kelia migrantų vaikų gerovė: kartais atrodo, kad vejamės traukinį

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė teigė, kad nepilnamečių vaikų situacija šiuo metu migrantų tarpe yra sudėtinga.

„Šiandien dienai mes Rukloje turime 46 visiškai nelydimus nepilnamečius, 12 nelydimų, bet jie teigia gyvenantys su savo giminaičiais“, – teigė ji.

E. Žiobienė neslėpė, kad valdžios pažadai neišsipildydavo. Pavyzdžiui, kaip pasakojo specialistė, paklausus, kada vaikai bus perkelti į kitą vietą ir gavus pažadą, jog tai bus padaryta po kelių dienų, praėjus savaitei tekdavo užduoti tą patį klausimą iš naudo.

„Palapinės vaikams tikrai nebuvo tinkama vieta“, – kalbėdama akcentavo ji.

E. Žiobienė taip pat kritikavo migrantams tiekiamą maistą, kuris, pasak jos, nors ir pagal kalorijų vertę atitikdavo standartus, tačiau būdavo prastos kokybės.

Kontrolierė pasakojo, kad yra ne vienas vaikas, turintis labai sunkių sveikatos sutrikimų, lėtinių ligų.

Seimo kontrolierius: pirmą įspėjimą valdžiai dėl migrantų parašėme dar birželio mėnesį
© DELFI / Andrius Ufartas

„Mes stengiamės vykdomąja valdžia susitarti, kad būtų sprendimai“, – teigė E. Žiobienė.

Ji kreipėsi į frakcijos narius, prašydama jų, priimant sprendimus, atkreipti dėmesį į tai, kad vaikai negali augti už tvoros.

„Mano siūlymas būtų susijęs su išėjimu bent į mokyklą“, – sakė kontrolierė.

„Vaikams galimybė mokytis kitur arba organizuoti jiems užklasines veiklas ne teritorijoje, kad jie galėtų išvažiuoti“, – siūlė E. Žiobienė.

Bendras vaikų skaičius migrantų gretose, pasak jos, yra 688.

Ji pasakojo, kad tėvai sutinka ir noriai leidžia savo vaikus mokytis, taip pat netrukus jiems turėtų būti pradėtos tiekti periodiškos sveikatos priežiūros paslaugos.

„Šioje situacijoje mes matome pagerėjimą. Neramina vienas dalykas. Taip, jie susikraustė į namelius, jie šildomi, (...) bet kokio lygio minusą atlaikys? Kiek sniego bus žiemą? Kartais atrodo, kad vejamės traukinį“, – pripažino E. Žiobienė.

Kontrolierė teigė dar trečiadienį kalbėjusi su VSAT atstovais, tačiau tvirto atsakymo, ar pasienyje nėra apgręžiami migrantai su vaikais, ji negavo.

Lietuva gali susidurti su pasekmėmis

V. Valentinavičius atkreipė dėmesį į Europos sienų ir pakrančių tarnybos „Frontex“ pareiškimą dėl 15 užfiksuotų galimų pažeidimų.

„Frontex“, mano žiniomis, turėjo dirbti iki pat galo, tačiau buvo kalba, kad jei bus daugiau pažeidimų, jie turės atsitraukti“, – pastebėjo V. Valentinavičius.

Jis teigė, kad, pagal jo turimą informaciją, prieš Lietuvą jau yra daugiau teisinių bylų, ne tik jau plačiai nuskambėjusių afganistaniečių.

Atsakydamas į frakcijos nario Vytauto Bako klausimą, A. Normantas teigė, kad ataskaitoje užfiksuoti faktai gali turėti pasekmių.

„Mūsų pažyma bus tik vienas iš įrodymų, vertinant situaciją Lietuvoje. Mūsų tyrimas vertina ir mūsų funkcija yra kylanti iš konvencijos prieš kankinimą“, – aiškino A. Normantas.

Tai, pasak jo, leidžia teigti, kad veiksmai, kuriais paneigiamas žmogiškumas, nesudaromos elementariausios sąlygos, yra ir minėtos konvencijos pažeidimas.

„Jūs užduokite šį klausimą prokuratūrai“, – į klausimą, ar Lietuva gali turėti teisinių pasėkmių, V. Bakui atsakė V. Valentinavičius.

Seimo kontrolierius: pirmą įspėjimą valdžiai dėl migrantų parašėme dar birželio mėnesį
© DELFI / Robertas Narmontas

Sulaikant žmogų be teismo sprendimo ragina sudaryti humaniškas sąlygas

Frakcijos narė, parlamentarė Laima Mogenienė kalbėjo apie tai, kad šalyje yra nemažai vietinių žmonių, kurie susiduria su skurdžiomis sąlygomis – moterų kalėjimuose su mamomis būna vaikai, gyventojai yra itin prastai maitinami ligoninėse, skurdžiai gyvenantys žmonės gauna labdarą maistu ir panašiai.

„Jei mes palyginame apie savo dalykus, realią situaciją, ar mes, atėjus netikėtai Lukašenkos žmonėms, turime sudaryti kitokias sąlygas, jei mes tokias sąlygas realiai turime Lietuvoje?“, – kalbėjo L. Mogenienė, ragindama migrantų sąlygų nelyginti su kankinimais.

V. Valentinavičius, atsakydamas Seimo narei, pabrėžė, kad visgi migrantų sulaikymą gali įpareigoti teismas, o jei žmogus sulaikomas be teismo, tai asmeniui turi būti sudarytos žmogiškos sąlygos.

„Institucijos įkurtos kaip ombudsmenai turi prižiūrėti tuos, kurie negali kalbėti ir kurių teisės suvaržomos. (…) Seime suvaržant teises, jos buvo suvaržytos be teismo“, – sakė įstaigos atstovas.

Savo ruožtu E. Žiobienė teigė, kad sudėtinga situaciją lyginti su padėtimis kitose šalyse.

„Vaikai gyvena kartu su savo tėvais. Taip, yra nemažai atviro tipo stovyklų, kur dienomis jie gali išeiti“, – sakė kontrolierė.

Laukia valdžios reakcijos į ataskaitą

A. Normantas akcentavo prašęs leisti žiniasklaidai dalyvauti stebint pasieniečių darbą, kad būtų galima visiems diskutuoti atvirai. Tuo pačiu metu, kaip informavo kontrolierius, laukiama valdžios reakcijos į ataskaitą.

Seimo kontrolierius: pirmą įspėjimą valdžiai dėl migrantų parašėme dar birželio mėnesį
© DELFI / Robertas Narmontas

„Aš noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad po mūsų ataskaitos per 30 dienų pareigūnai, kuriems teikiamos rekomendacijos, turi mums atsakyti, kaip jie galvoja tai įgyvendinti. Čia yra išskirtinė situacija, kad privalo derinti su mumis, kaip geriausiu būdu spręsti problemą“, – sakė A. Normantas.

V. Valentinavičius teigė turintis žinių, kad ES institucijos siūlys kuo greičiau suorganizuoti Lietuvos pasienyje nepriklausomą stebėseną.

„100 + vieną kartą svarstyta išeiti“, – pripažino V. Valentinavičius, atsakydamas į klausimą, ar institucijai pakanka lėšų.

Posėdžio metu T. Tomilinas pažymėjo siūlantis Laisvės premiją už 2021 m. skirti būtent Saimo kontrolierių įstaigai, nes praėjusiais metais ji taip pat buvo skirta ne konkrečiam žmogui, o Baltarusijos opozicijai.

VRM siūlo pakeitimus

Vidaus reikalų ministerija (VRM) trečiadienį paskelbė teikianti Vyriausybei Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimus. Kaip rašyta pranešime spaudai, naujausiomis pataisomis siūloma tobulinti prieglobsčio nagrinėjimo procedūras ekstremaliosios situacijos laikotarpiu.

Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės teigimu, tai kompromisinis variantas, leidžiantis suderinti šalies nacionalinio saugumo interesus ir atliepiantis migrantų teisių aspektus.

Pirmiausia pataisomis siūloma atskirti prieglobsčio prašytojų ir neteisėtų migrantų, t. y. užsieniečių, kuriems prieglobstis nesuteiktas arba jie prieglobsčio neprašo, procedūras.

Dėl neteisėtų migrantų sprendimus priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba, o dėl prieglobsčio prašytojų – Migracijos departamentas.

Prieglobsčio prašytojai turi kur kas platesnes teises ir garantijas nei neteisėti migrantai, kurie iš Lietuvos gali būti išsiųsti nedelsiant.

Lietuvą ištikus migracijos krizei, minėtas įstatymas jau taisytas skubos tvarka kelis kartus. Ankstesnėmis pataisomis buvo nustatytas šešių mėnesių pasienio procedūros terminas.

Šiuo laikotarpiu neteisėtai sieną kirtusiam asmeniui suteikiamos apgyvendinimo ir kt. bazinės paslaugos, tačiau kol sprendžiama dėl jo teisinės padėties, apribojamas jo judėjimas.

Naujomis įstatymo pataisomis siūloma ir greitesnė skundų nagrinėjimo procedūra bei kiti pakeitimai, susiję su migrantų teisėmis ekstremalios situacijos metu.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(19 žmonių įvertino)
1.4211

Top naujienos

3 vakcinos, kurios šiemet būtinos kiekvienam – jų negavus viena liga gali apsunkinti kitą

Koronavirusas , gripas ir pneumokokas – trys itin pavojingos infekcijos, galinčios baigtis...

Pagaliau: Nausėda sutinka svarstyti Karoblio kandidatūrą į ES ambasadorius papildyta (72)

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį po susitikimo su Estijos prezidentu Alar Karis...

Seime – naujas siūlymas didinti pensijas: kiek svarbus būtų turimas stažas (114)

Siūloma senatvės pensijas visiems didinti vienodu tempu, darbo stažo įtaką panaikinti ne iš...

SAM viceministrė: iš reanimacijoje atsidūrusių koronaviruso pacientų neišgyvena net 70–80 proc. įvardino gydymo kainas (845)

Sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė Delfi laidoje „Iš esmės“...

ETT nurodė Lenkijai mokėti po 1 mln. eurų per dieną už ginčą dėl teismų papildyta (382)

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) trečiadienį įpareigojo Lenkiją mokėti po 1 mln....

Patvirtinta: mokinių atostogų metu įsigalioja griežtesnė tvarka, besitestuojantys gaus testus į namus (49)

Vyriausybė praėjusią savaitę prailgino moksleivių rudens atostogas dviem dienoms, o šią...

Prie mįslingai po vestuvių puotos dingusio klaipėdiečio paieškos prisijungė ir Uosto direkcijos pajėgos

Prie 31 metų vyro, dingusio naktį iš spalio 16-osios į 17-ąją, paieškų taip pat yra...

Nausėda teigia analizuojantis įstatymą dėl darbuotojų testavimo jų pačių lėšomis (21)

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia dar analizuojantis įstatymo pataisas, numatančias prievolę...

Kovoje su nedarbu ir šešėliu Joniškis ėmėsi nepopuliarių metodų: bedarbių sumažėjo perpus (219)

Panašu, kad situacija darbo rinkoje pamažu gerėja – nedarbas mažėja beveik visoje Lietuvoje,...

Ar rudieji ryžiai iš tiesų vertingesni už baltuosius? Štai kokių argumentų pateikia dietologai

Leidinyje „Health“ sveikatos rubriką turinti sertifikuota visuomenės sveikatos specialistė,...