ŽTK patvirtinoje rezoliucijoje Vyriausybė raginama numatyti konkrečias priemones, kaip sutvarkyti Vilniuje esančią Kirtimų gyvenvietę, kurioje įsikūrusi romų bendruomenė, sutvarkyti romų asmens tapatybės dokumentus, išspręsti bendruomenės narių švietimo bei įdarbinimo klausimus.

Kaip BNS ketvirtadienį sakė ŽTK vadovė Zita Žvikienė, išsamiai išnagrinėjęs Vyriausybės patvirtintą Romų integracijos į Lietuvos visuomenę 2000-2004 metais programą, komitetas joje rado trūkumų - juos ir siūloma kuo greičiau spręsti, rengiant naują romų integracijos programą.

"Komitetas, matydamas, kad ankstesnėje programoje ne viskas padaryta, nepakankamas dėmesys skirtas tiek švietimo, tiek socialinėms problemoms, siūlo rengiant naują integracijos programą susikoncentruoti ties šiais klausimais", - kalbėjo Z.Žvikienė.

Rezoliucija Vyriausybė raginama kuo skubiau parengti Romų visuomenės integracijos į Lietuvos visuomenę programos antro etapo priemonių, kurios padėtų pasiekti esminių pokyčių romų gyvenime, planą.

Kartu ŽTK vadovė teigiamai įvertino sostinės savivaldybės pastangas siekiant romų integracijos į visuomenę.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba liepos pradžioje patvirtino romų integracijos į visuomenę 2005-2010 metų programą, kuria siekiama spręsti įvairių sričių problemas - romų švietimo, užimtumo, būsto, sveikatos priežiūros, socialinės pagalbos ir paramos, nusikaltimų prevencijos tabore ir šalia esančiose teritorijose.

Šiuo metu Vilniaus Kirtimų tabore gyvena 511 romų - 146 vaikai ir 365 suaugusieji. Taborą sudaro trys grupės: Aukštutinis taboras, vadinamas lietuvių-lenkų, Žemutinis taboras, vadinamas moldavų-rusų, ir Rodūnės kelio gyventojai. Romai gyvena 99 nelegaliai pastatytuose statiniuose.

Viena aktualiausių romų bendruomenės problemų - išsilavinimas. Du trečdaliai mokyklinio amžiaus vaikų lanko mokyklą, bet dėl įvairių priežasčių jos nebaigia. Dėl šios priežasties tik maža dalis romų turi vidurinį išsilavinimą, o aukštojoje mokykloje šiuo metu studijuoja tik viena romė.

Žemas romų išsilavinimo ir profesinio pasirengimo lygis lemia žymiai blogesnę romų padėtį darbo rinkoje. Be to, visuomenėje susiformavęs požiūris, kad romai yra nepatikimi darbuotojai. Vilniaus Kirtimų taboro romai neturi darbo ir daugelis nėra užsiregistravę darbo biržoje. Jų pajamų šaltiniai - būrimas, prekyba turguje, narkotinių ir psichotropinių medžiagų gamyba ir prekyba.

Šiemet sostinės savivaldybė darbingo amžiaus taboro gyventojus kvietė dirbti viešuosius darbus, tačiau šia galimybe nė vienas romas nepasinaudojo.

Šiuo metu savivaldybė partnerio teisėmis dalyvauja pagal EQUAL programą parengtame Romų integracijos į darbo rinką mechanizmo sukūrimo ir išbandymo projekte, nuo liepos mėnesio vykdomas antrasis jos etapas. Savivaldybė taip pat ketina sudaryti sutartį su Vilniaus darbo birža dėl bendradarbiavimo padedant romams įsidarbinti.

Romų integracijos programoje taip pat numatyta teikti socialinę pagalbą, gerinti sveikatos priežiūrą, tvarkyti taboro bei šalia jo esančią teritoriją, aptarti būsto suteikimo ir norinčių išsikelti iš taboro iškeldinimo klausimus. Savivaldybė numato kreiptis į Vyriausybę dėl lėšų skyrimo romams, pageidaujantiems išsikelti į kitas Lietuvos vietoves, apgyvendinti.

Vilniaus Kirtimų taboras pasižymi aukštu nusikalstamumo lygiu, todėl integracijos programoje numatytos priemonės nusikaltimų prevencijai ir saugumui užtikrinti.