Baigę nagrinėti D. Kedžio skundų tyrimo aplinkybes, parlamentarai ragina generalinį prokurorą Algimantą Valantiną iš naujo principingai įvertinti visų lygių pareigūnų veiksmus.

26 puslapių išvadas TTK nariai patvirtino beveik vienbalsiai (tik vienas iš jų susilaikė). Dalis išvadų, kuriose pateikiama ikiteisminio tyrimo medžiaga, bus neviešinamos.

Seimas buvo pavedęs atlikti parlamentinį tyrimą dėl aplinkybių, susijusių su kauniečio D. Kedžio skundais, esą jo mažametė dukra galėjo būti tvirkinama. Komitetas aiškinosi, ar skundų tyrimas buvo atliekamas laikantis įstatymų reikalavimų ir ar tyrimas nebuvo nepagrįstai vilkinamas.

Sąmoningai nevilkino, bet abejingumo buvo

„Dabar sunku pasakyti, kaip viskas būtų buvę. Bet kai abi moterys, seserys kreipėsi į Generalinę ir Vilniaus apygardos prokuratūras, beveik mėnesį raštai buvo siuntinėjami iš vienos į kitą, pateko į policiją, o tada iškvietė pokalbiui pasitikslinti tą dieną (spalio 5-ąją – DELFI), kai teisėjas ir moteris buvo nušauti, – kalbėjo TTK vadovas. – Mes manome, kad buvo galima bent pabandyti užkirsti kelią, jei pareigūnai būtų sureagavę į kreipimąsi pagalbos. Nes D. Kedžio aktyvumas tuo metu rodė, kad tai jau neadekvatu situacijai. Prašyti kompetentingų pareigūnų apsaugoti žmones tikrai buvo pagrindo. Ypač kai buvo nušautas vienas žmogus, pabandyti išvengti kitos aukos po daugiau nei 2,5 valandų buvo galima. Čia ir bendrąja žmogiška prasme pareigūnai neturėtų pamiršti, kad šalia jų yra žmonės. Gal net ir studijų metu, gal organizuojant tarnybą kažkokia profesinė deformacija, kuri po to atbukina nuo pagalbos žmonėms teikimo.“

Anot S. Šedbaro, skundus pradėjusiems tirti policijos pareigūnams trūko kompetencijos, netinkamai savo darbą esą atliko ir vaiko teisių apsaugos specialistai, tačiau tyrimą kontroliuojantys prokurorai nesiėmė reikalauti kruopštesnio tyrimo ir padėti jį atlikti. Tiesa, patvirtinimo, kad byla buvo specialiai vilkinama, Seimo nariai nerado.

„Kad sąmoningai būtų vilkinę, sunku daryti tokią išvadą (...) Sakyti, kad dirbtinai nereagavo, nėra pagrindo“, – tvirtino komiteto pirmininkas. D. Kedžio skundų turinys rodo, esą jis buvo konsultuojamas ir pareigūnus atakavo itin aktyviai. Kita vertus, akstinas greičiau tirti bylą buvo teisėjui mestas šešėlis dėl pedofilijos.

„Bet susidaro įspūdis, kad buvo nepakankamas dėmesys. Teisinimasis dideliu bylų skaičiumi, gal ir įstatymų netobulumas, negalėjimas sustabdyti bylų, kurios negyvos ir kurias reikia laikas nuo laiko judinti. Pasislėpimas už bylų kalnų, galbūt kompetencijos stoka, abuojumas žmonių problemoms. Viską kartu sudėjus gavosi: rytoj, rytoj, rytoj, kam mums šiandien reikia skubėti. Tai mes fiksuojame.“

A. Valantino darbo nevertino

„Dėl neoperatyvumo ir nekompetencijos buvo padaryta žala tyrimui, tai gali netgi turėti reikšmės įtarimų pedofilija tyrimui ir galutiniams sprendimams“, – pažymėjo S. Šedbaras.

„Susidaro įspūdis, kad buvo ne vien tik vilkinimo, bet ir pasimetimo bei nežinojimo, kaip tokią bylą tirti. (...) Manau, kad pareigūnai jautė žinių, kaip praktiškai atlikti, kaip apklausti, kokius veiksmus daryti, trūkumą. Akivaizdu, kad aukštesni prokurorai nesuteikė reikiamos pagalbos. Tie darbuotojai, kuriems buvo pavesta tirti, paaiškinimuose teigė, kad trūko kompetencijos. Jei trūko, prokurorai turėjo reaguoti ir skirti kitus žmones“, – kalbėjo parlamentaras, atkreipdamas dėmesį į bylos sudėtingumą: sudėtingus D. Kedžio ir buvusios jo draugės santykius, žiniasklaidos įpainiojimą.

Anot jo, esama visų lygių pareigūnų kaltės. Todėl A. Valantinas prašomas principingai įvertinti tiek tyrusių, tiek tyrimą kontroliavusių, tiek jam vadovavusių pareigūnų veiksmus.

„Manome, kad generaliniam prokurorui derėtų dar kartą principingai įvertinti – nuo vadovų iki vykdytojų. Tai susiję ir su pačia Generaline prokuratūra. Manome, kad gali būti nepakankama tų priemonių. Lauksime tos reakcijos. Čia gali būti ir nuobaudos rūšis, ir skaičiaus klausimais. Kitą kartą ne tiek skaičiaus, kiek lygmens. Pačiame komitete konkrečių pavardžių tikrai nesame paminėję. Pačios išvados ir atskirų grandžių ar tyrimo etapų vertinimai yra labai objektyvūs. Stengėmės, kad tai nebūtų kažkokios emocijos.“

Paties A. Valantino darbo komitetas nevertino ir prezidentei Daliai Grybauskaitei nesiūlo jo atleisti. Tai esą ne TTK kompetencijos klausimas. „Mūsų išvadų pagrindu ji pati galės padaryti išvadas“, – sakė S. Šedbaras.

Jo teigimu, parlamentarai įžvelgė ne vien subjektyvias, bet ir sistemines susidariusios situacijos priežastis, todėl Seimo valdybai pasiūlyta sudaryti darbo grupę, kuri per keturis mėnesius išanalizuotų išvadas ir pateiktų siūlymus, ar prokuratūra neturėtų būti arba sudėtinė vykdomosios valdžios dalis, arba funkciškai susieta su ja.

TTK vadovas jau praėjusią savaitę pradėjo svarstyti, kad reikėtų keisti generalinio prokuroro skyrimo tvarką – leisti kandidatūrą siūlyti Vyriausybei, o ne prezidentui, kaip numatyta Konstitucijoje. Be to, visų lygių prokurorus ir padalinių vadovus siūloma skirti konkurso tvarka, tam tikrai kadencijai ir laikantis rotacijos principo.

Prokurorams netiko pasiūlytos nuobaudos

Generalinės prokuratūros komisija pasiūlė dėl tarnybinių nusižengimų tiriant šią bylą atleisti Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorę Genovaitę Ročienę. Kauno apygardos prokuratūros prokurorą Andrių Kiuršiną ir Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoją Ritą Čirvinskaitę buvo pasiūlyta perkelti į žemesnes pareigas. Taip pat pasiūlyta Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojui Nerijui Marcinkevičiui skirti papeikimą, o Civilinių bylų skyriaus prokurorei Solveigai Gradzevičienei – pastabą.

Specialiai sudaryta komisija pripažino, kad nusižengimų padarė ir du Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokurorai – vyriausiasis prokuroras Zenonas Burokas ir prokuroras Sigitas Jankauskas. Vyriausiajam prokurorui pasiūlyta skirti pastabą, prokurorui – papeikimą.

A. Valantinas pareiškė, kad sprendimus dėl Kauno prokurorų priims tik išnagrinėjęs jų pateiktus skundus. Šie nesutiko su komisijos išvadomis ir jas apskundė generaliniam prokurorui.

Kaip žinoma, D. Kedys apkaltino kelis asmenis dalyvavus tvirkinant jo dukrą. Į prokuratūrą vyras kreipėsi praėjusių metų lapkritį, tačiau ikiteisminis tyrimas nebaigtas iki šiol.

Vaiko teises saugojo nepakankamai

TTK išvadose reiškiami priekaištai ir vaiko teisių apsaugos kontrolierei Rimantei Šalaševičiūtei, kuri esą nesirūpino, kad vaiko teisių apsaugos specialistai aktyviau domėtųsi šia istorija.

„Tiek Kauno miesto, tiek rajono vaiko teisių apsaugos tarnybų specialistai neadekvačiai reagavo į situaciją“, - tvirtino S. Šedbaras. Esą tik šių metų rugpjūtį pradėtos tikrinti mergaitės gyvenimo sąlygos. „Kalbame, ar D. Kedžio veiksmai buvo adekvatūs, ar mergaitei buvo saugu, kai ji buvo filmuojama, platinami įrašai. Tarnybos nepakankamai veikė. Pati prokuratūra privalėjo aktyviau reikalauti, kad jos padėtų tiriant, o esant reikalui, kad imtųsi priemonių.

Policijos indėlis, anot TTK vadovo, buvo nedidelis, todėl iš esmės vertinti jos veiksmus sudėtinga. Be to, kai skundas buvo tiriamas policijoje, esą net buvo atliekamos tam tikros procedūros: rengiamos apklausos, pareikšti įtarimai.