Komiteto nariai posėdžiavo nuo 9 val. ryto. Išvadų tekstas buvo svarstomas papunkčiui.
Už išvadas balsavo visi komiteto nariai išskyrus vieną - socialdemokratas Juozas Olekas susilaikė.
NSGK pirmininkas Vytautas Bakas informavo, kad keturi žmonės liudyti neatvyko.
„Komitetas nedubliavo ikiteisminio tyrimo įstaigų ir teismų veiklos, komitetas neanalizavo ir nesusipažino su ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo medžiaga. Mūsų tikslas buvo atlikti parlamentinį tyrimą, surinkti informaciją apie neteisėtą įtaką valdžios įstaigoms, valstybės institucijoms, politikams, politinėms partijoms, kitiems sprendimų priėmėjams, kurių sprendimai susiję su mūsų visų viešųjų reikalų tvarkymu“, – sakė V. Bakas.
Mato, kaip tęstinį procesą
NSGK pirmininko pavaduotoja konservatorė Rasa Juknevičienė spaudos konferencijoje prabilo apie tai, kad stebėjo didelį spaudimą, daromą ne tik jau prasidėjusiems teisminiams procesams, bet ir komiteto tyrimui.
„Aš turiu galvoje publikacijas viename dienraštyje, kurio vadovai taip pat yra įtariami korupciniais dalykais. Šis paralelinis procesas rodo, kad vienas drakonas mirė, o kiti drakonai kiti gyvena. Buvo labai akivaizdus susivienijimas „MG Baltic'o“, „Lietuvos ryto“, bandant paveikti komiteto narius, bet nemanau, kad jiems tai pavyko“, - sakė R. Juknevičienė.
Pasak parlamentarės, tai kas šio tyrimo metu buvo ištirta yra tik viena dalis, tačiau 2006-2008 m. tyrime, kurį taip pat NSGK atliko, buvo labai panašus poveikis, daromas per „Dujotekaną“, per „Gazprom'ą“.
„Aš manau, kad mes turime į tai, kaip į procesų tęsinį, kadangi suvaldžius „Dujotekanos“ įtakas, atsirado erdvės kitiems koncernams“, - sakė R. Juknevičienė.
Parlamentarė pasidžiaugė, kad tyrimas parodė, kad didžiąja dalimi politinė sistema atsilaikė įtakoms.
„Jeigu mes skaitysime apie tai, kokį poveikį iki 2016 m. darė, pavyzdžiui, koncernas „MG Baltic“, tai Seimo rinkimų „MG Baltic“ nelaimėjo. „MG Baltic“ negavo tiek įtakos, kiek norėjo. Daugeliu atveju kaip tik politikai iš įvairių partijų atsilaikė spaudimui“, - sakė R. Juknevičienė.
Kaip DELFI jau rašė, nuo praėjusių metų spalio 19 dienos Seimo sprendimu laikinosios tyrimo komisijos statusą įgijęs NSGK, vadovaujamas „valstiečio“ Vytauto Bako, tyrė asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimą neteisėtą poveikį valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams.
Parlamentinis tyrimas buvo pradėtas, atsižvelgiant į NSGK pagrindu praėjusių metų pavasarį dirbusios specialiosios komisijos, tyrusios tuometinio socialdemokrato Mindaugo Basčio ryšius su Rusijos energetikos kompanijos „Rosatom“ atstovais, sukauptą informaciją.
Jis taip pat apėmė galimų neskaidrių verslo įtakų politikams nagrinėjimą, 2017 metų rudenį teisėsaugininkams pateikus įtarimus Liberalų sąjūdžiui bei Darbo partijai, įsipainiojusiems į vadinamąją koncerno „MG Baltic“ politinės korupcijos bylą.
„Valstietis“ aiškino, kad tyrimas neselektyvus
NSGK narys iš „valstiečių“ frakcijos Seime Dainius Gaižauskas aiškino, kad tyrimas ne selektyvus, o jis esą pats yra klausęs apie galimą „Agrokoncerno“ įtaką, ir iš institucijų išgirdęs, kad „Agrokoncernas“ pagal požymius net neprilygsta kitiems koncernams, kurie gali daryti įtaką.
„Todėl jis nebuvo tirtas. Tas pats klausimas buvo užduotas dėl Ramūno Karbauskio, atsakymas buvo toks pats – šis koncernas net neprilygsta toms įmonėms , kurios buvo šiame tyrime tirtos“, – sakė D. Gaižauskas.
Siūlo įvertinti, kiek sandoriai atitinka nacionalinio saugumo interesams
NSGK siūlo Vyriausybei parengti teisės aktus, kurie sukurtų sąlygas ir paskatas remti iniciatyvas, skatinančias tiriamąją žurnalistiką, stiprintų regioninę žiniasklaidą, žiniasklaidos savireguliaciją, socialinę atsakomybę ir informacijos prieinamumą, mažintų žiniasklaidos koncentraciją.
Siūloma parengti ir teikti Seimui visuomenės informavimo įstatymo pataisas, numatančias, kad transliavimo licencijos ir retransliuojamo turinio licencijos išduodamos tik tiems asmenims, kurių savininkai ir licencijuojamų žiniasklaidos priemonių vadovai atitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimus.
Vyriausybei taip pat rekomenduojama inicijuoti koncerno „MG Baltic“ valdomų įmonių ir pirmos ir antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sudarytų sandorių patikrą dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams.
Siūloma inicijuoti kompanijos „Nukem Technologies GmbH“ sandorių, kuriais remiantis ši įmonė dalyvauja Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo projektuose patikrą dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams.
Siūloma parengti ir pateikti Seimui teisės aktų projektus, kuriais būtų įtvirtintas Civilinio konfiskavimo institutas, suteikiantis galimybę konfiskuoti organizuotoms nusikalstamoms grupėms priklausančių ar su jomis susijusių asmenų turtą, taip pat turtą, įgytą vykdant nusikalstamas korupcines veikas.
J. Olekas paaiškino, kodėl susilaikė
Socialdemokratas NSGK narys J. Olekas teigė, kad tyrimas yra naudingas, bet teigė susilaikęs balsuojant dėl dviejų priežasčių. Pasak jo, tyrimas neapėmė visų galimų įtakos objektų, koncernų, ir turėjo politinį atspalvį.
„Nes jau šiandien valdantieji giriasi ir kviečia ateiti į rinkimus. Ir antras faktorius, kuris mane privertė susilaikyti yra tai, kad mūsų išvadų konstatuojamoje dalyje, mano supratimu, mes tiesiame gelbėjimosi ratą vienam iš šiandien teisminiuose procesuose esančių koncernų, įvardindami terminais, kurie, mano supratimu, yra ne politinio vertinimo, o teisėsaugos vertinimo“, – sakė J. Olekas.
Ieškos būdų susigrąžinti valstybei prarastus pinigus
Pasak NSGK pirmininko, raktas į problemų sprendimą yra politinės sistemos stiprinimas.
„Korupcijos užsakovai yra politikai. Jeigu politikai yra neatsparūs spaudimui, šantažui, minutei eterio, niekas negali jiems padėti. (…) Reikėtų pradėti nuo pačios politinės sistemos stiprinimo, ir čia, turbūt, yra raktas į sprendimą“, – sakė V. Bakas.
NSGK pirmininkas pažadėjo iki kadencijos pabaigos siekti, kad verslo grupės, kurios padarė žalą valstybei, ją atlygintų.
„Tam yra skirta labai daug pasiūlymų. (…) Mes sieksime peržiūrėti visus „MG Baltic“ sandorius, kurie buvo daromi 2008-2012 m., bus peržiūrėtas „LEO LT“ įkūrimo ir gyvavimo sandoris. Šita žalos padaryta suma gali siekti ne vieną šimtą milijonų eurų. Teks ieškoti būdų, kaip ją valstybei atlyginti“, – sakė V. Bakas.
Rekomenduojama inicijuoti procesus dėl padarytos žalos atlyginimo
Vyriausybei ir Generalinei prokuratūrai, atsižvelgiant į tyrimo metu surinktą informaciją ir išaiškėjusias Nacionalinio investuotojo sukūrimo įsteigiant LEO LT aplinkybes, iš naujo įvertinti, ar kuriant nacionalinį investuotoją nebuvo padaryta nusikalstama veika.
Rekomenduojama pasiūlyti teisės aktų pataisas, kurios užtikrintų prokurorų nepriklausomumą, apsaugotų juos nuo neteisėto poveikio, ir atlikti prokurorų priimtų procesinių sprendimų patikrinimą ikiteisminio tyrimo ar viešojo intereso gynimo bylose, kuriose viena iš šalių buvo koncerno „MG Baltic“ grupės įmonės ar su jomis susiję asmenys.
Viešųjų pirkimų tarnybai (VPT) rekomenduojama atlikti „MG Baltic“ laimėtų viešųjų pirkimų 2008-2016 m. analizę išvadose minimose srityse, sudarytų sandorių teisėtumo patikrinimą, įvertinti valstybei padarytą žalą, o ją nustačius, inicijuoti procesus dėl padarytos žalos atlyginimo.
VPT ir Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) rekomenduojama pateikti pasiūlymus dėl viešųjų pirkimų tobulinimo, numatant galimybę viešojo sektoriaus ar valstybės valdomų įmonių vykdomuose pirkimuose atlikti konkurso dalyvių antikorupcinį vertinimą remiantis STT suteikta informacija.
Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) rekomenduojama įvertinti mokestinio tyrimo, kuris buvo atliktas dėl tyrimo metu nustatytų „VP Market“ grupės įmonių ir jų akcininkų mokestinių prievolių galimo vengimo, atsižvelgiant į neleistinus VMI valstybės tarnautojų ryšius su „MG Baltic“ atstovais ir imtis priemonių, kad būtų įvertintas apskaičiuotos mokestinės prievolės pagrįstumas ir atlyginta galimai valstybei padaryta žala.
Taip pat pateikta siūlymų Seimui bei politinėms partijoms.