Jei šiam nutarimo projektui pritars Seimas, lietuviai vietoj šiemet turimų 13 šventinių dienų turės dviem mažiau, nes Tėvo diena oficialiai dar nėra įtraukta į šventinių dienų sąrašą.

Komitetas taip pat pritarė, kad Tėvo dieną, minimą birželio pirmąjį sekmadienį, nebediskriminuojant tėvų, išbraukti iš atmintinų dienų sąrašo ir įrašyti į šventinių dienų sąrašą, taip suvienodinant šių dienų statusus.

Motinos diena visada yra minima pirmąjį gegužės sekmadienį.

Kaip DELFI sakė ŽTK pirmininkas Arminas Lydeka, greičiausiai priimant dabar galiojančias Darbo kodekso nuostatas dėl šventinių dienų, sutampančių su savaitgaliais, perkėlimo, buvo padarytas „techninis neapsižiūrėjimas", neišskiriant visada sekmadieniais švenčiamų švenčių.

Tačiau jis pripažino, kad kintamas šventes, kai jos sutampa su savaitgaliais perkelti į artimiausią darbo dieną reikėtų.

Anot Vyriausybės, darbo dienų skaičiaus sumažėjimas turi neigiamų ekonominių padarinių – dėl papildomos švenčių dienos nustatymo sumažėtų darbuotojų, dirbančių pagal laikinę ir vienetinę darbo apmokėjimo sistemą, darbo užmokestis, įmonės netektų dalies pelno, sumažėtų įplaukos į valstybės ir savivaldybių biudžetus bei kitus valstybės pinigų fondus.

Finansų ministerijos duomenimis, šventinę dieną valstybės biudžetas gauna maždaug 100 mln. litų mažesnes pajamas.

2005 metų pabaigoje Seimas grąžino gyventojams su savaitgaliais sutampančias švenčių dienas. Pagal priimtą pataisą poilsio dienos, sutampančios su švenčių dienomis, perkeliamos į artimiausią darbo dieną.

Dabar esantis šventinių dienų skaičius Lietuvoje lenkia Europos Sąjungos vidurkį.