Tačiau komiteto nariai nesutaria, ar siekiant pataisyti įstatymus, kuriuos EŽTT pripažino neproporcingai ribojančiais R.Pakso teises, būtina keisti Konstituciją, ar pakanka Seimo rinkimų įstatymo pataisų.
EŽTT pripažino, kad neleisdama iki gyvos galvos būti renkamam į parlamentą Lietuva pažeidė R.Pakso teises.
"Mano nuomone, vienintelis kelias yra keisti Konstituciją, nors komitete buvo ir tokių bravūriškų pasakymų, kad Konstitucijoje nėra ką keisti, nes esą tiesiogiai apie draudimą kandidatuoti sulaužius priesaiką joje nekalbame. Bet Konstituciją reikia suprasti kompleksiškai", - BNS sakė Seimo TTK pirmininko pavaduotojas Julius Sabatauskas.
Pasak jo, nors dar nėra sutarta, kuriuos teisės aktus reikia keisti dėl EŽTT sprendimo, dažniausias minimas draudimo kandidatuoti po apkaltos terminas - penkeri metai.
"Populiariausias siūlymas yra penkeri metai. Mano manymu, tai pakankamai protingas terminas, nors, žinoma, kai projektai bus pateikti Seimui, kiekvienas parlamentaras galės teikti pasiūlymus dėl terminų, nors komitete drastiškų siūlymų labai ilgam laikotarpiui nėra", - sakė TTK pirmininko pavaduotojas.
Tuo metu TTK narys, R.Pakso vadovaujamos partijos narys Remigijus Žemaitaitis sako, jog norint įgyvendinti EŽTT sprendimą, kuriuo draudimas kandidatuoti iki gyvos galvos pripažintas neproporcingu, pakanka Seimo rinkimų įstatymo pataisų.
"Kad Konstitucijoje nėra ką keisti - parodykit tą straipsnį, kurį reikia keisti, nėra tokio", - BNS sakė R.Žemaitaitis. Jo teigimu, dėl pataisų formos sprendimas dar nepriimtas, tačiau esama bendro sutarimo dėl penkerių metų termino.
Premjero Andriaus Kubiliaus potvarkiu sudaryta teisininkų darbo grupė EŽTT sprendimą, jog neleisdama iki gyvos galvos būti renkamam į parlamentą Lietuva pažeidė R.Pakso teises, siūlo įgyvendinti keičiant Lietuvos Konstituciją.
Teisininkų išvados perduotos Seimui, pasiūlymus parlamentui dėl teisės aktų projektų įpareigotas pateikti TTK. Teisininkų darbo grupė dėl EŽTT sprendimo pateikė tris alternatyvius siūlymus.
Pirmosios alternatyvos atveju siūloma keisti Konstitucijos 56 straipsnį, papildant jį punktu, kad asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš pareigų už priesaikos sulaužymą arba šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, Seimo nario pareigas galėtų eiti tik po dešimties metų. Darbo grupės manymu, tai - minimali ribojimo trukmė, įstatymų leidėjas gali nustatyti ir ilgesnę.
R. Paksas iš posto pašalintas 2004 metais, taigi priėmus tokią pataisą jis galėtų dalyvauti tik 2016 metais vyksiančiuose Seimo rinkimuose.
Pagal antrąją alternatyvą, siūloma kartu keisti ir 78 Konstitucijos straipsnį, nurodant, kad asmuo, kurį Seimas per apkaltą pašalino iš pareigų už priesaikos sulaužymą arba šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, negali būti renkamas prezidentu ar eiti jo pareigų.
Trečiąja alternatyva siūloma keisti 74 Konstitucijos straipsnį, jame numatant, kad asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš pareigų už priesaikos sulaužymą arba šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, negali eiti prezidento, Konstitucinio Teismo pirmininko ir teisėjo, Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir teisėjo, Apeliacinio teismo pirmininko ir teisėjo pareigų arba visų pareigų, kurių užėmimas susijęs su konstitucinės priesaikos davimu. Taip pat pagal šią alternatyvą, apkaltos būdu postų netekę asmenys gali būti renkami Seimo nariais ne anksčiau nei po dešimties metų.
Strasbūre įsikūręs tarptautinis teismas sausio pradžioje paskelbė, kad Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją, uždrausdama R. Paksui visą gyvenimą būti renkamam į parlamentą. EŽTT pareiškė, kad įstatyme įtvirtintas nuolatinis ir neatšaukiamas draudimas yra neproporcingas.
R.Paksas prezidento posto neteko 2004 metų balandį, kai Konstitucinis Teismas pripažino, jog jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.