Komitetas rengia klausymus dėl parlamente svarstomos Konstitucijos pataisos, kuri per apkaltą pašalintiems asmenims leistų į Seimą kandidatuoti po dešimties metų pertraukos.
Pataisos per apkaltą pašalintam asmeniui neleistų būti renkamam prezidentu, taip pat jis negalėtų eiti kitų pareigų, kurių ėjimo pradžia susijusi su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu, pvz., ministro, premjero, teisėjo.
„Klausymus darome, kadangi gauti neigiami teisės mokslininkų vertinimai, norime juos išklausyti. Vilniaus universiteto teisininkai pasisako, kad pataisos iš esmės sukuria dviejų rūšių Seimo narius, o Konstitucinis Teismas labai nuosekliai pasisako, kad visų Seimo narių statusas yra vienodas“, – BNS sakė TTK vadovė Agnė Širinskienė.
„Tikrai objektyviai vertinant atsiranda kaip ir antrarūšiai Seimo nariai, kurie negali užimti aukščiausių postų, kuriuos Seimo narys pagal savo mandatą gali užimti, pavyzdžiui, ministro pirmininko“, – pažymėjo komiteto pirmininkė.
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto pateiktoje išvadoje teigiama, kad projektas abejotinas Konstitucijos vientisumo principo aspektu.
Pasak teisininkų, pataisomis „siūloma radikaliai pakeisti pirminį Konstitucijos identitetą tuo jam esmingu vyraujančios parlamentines valdymo formos aspektu, kad ne visi Seimo nariai turi būti lygūs savo statusu“, ne kiekvienas Seimo narys galėtų būti, be kita ko, ministru ar ministru pirmininku.
Grupės Seimo narių pateikta Konstitucijos pataisa siekiama įgyvendinti Strasbūro teismo sprendimą per apkaltą iš prezidento pareigų pašalinto Rolando Pakso byloje prieš Lietuvą.
Europos Žmogaus Teisių Teismas 2011 metais konstatavo, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R. Paksui yra neproporcingas.
Niekaip nepriimant Konstitucijos pataisų, kurios R. Paksui atvertų kelią į rinkimus, Strasbūro teismo sprendimų vykdymą prižiūrintis Europos Tarybos Ministrų Komitetas Lietuvai pritaikė vadinamąją sustiprintos priežiūros procedūrą.
R. Paksas laikosi pozicijos, kad nauja nauja Konstitucijos pataisa tik gilina EŽTT nustatytą pažeidimą.
Seime jau keliskart yra pritrūkę balsų priimti pataisai, kuri leistų kandidatuoti R. Paksui. Pastarasis projektas, beveik prieš daugiau kaip metus nesurinkęs reikiamų 94 balsų per priėmimą, būtų leidęs R. Paksui kandidatuoti ne tik į Seimą, bet ir į prezidentus.
R. Paksas iš prezidento pareigų buvo pašalintas 2004 metais, nuo tada jis negali būti renkamas šalies vadovu ir Seimo nariu.
Konstitucinis Teismas pripažino, kad R. Paksas sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.
Teismas yra išaiškinęs, kad per apkaltą posto netekęs asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurioms reikalinga konstitucinė priesaika. Anot jo, norint pakeisti šią nuostatą, būtina taisyti Konstituciją.