Taip pat komisija penktadienį nusprendė rengti teisės aktų pataisas, kurios išplėstų OVPKK galias ir institucijos prašomus duomenis dėl operatyvinės veiklos taikymo turėtų privalomai pateikti komisijai.
"Mes nutarėm, procesas truputį užtruks, užklausim visus subjektus, VSD, Policijos departamentą, pasienį, FNTT, STT ir visa eilė subjektų išvardinti operatyvinės veiklos įstatyme, dėl buvusio sekimo, pasižiūrėsim, kiek tai atitinka tikrovę", - po komisijos posėdžio žurnalistams sakė jos pirmininkas Konstantas Ramelis.
Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisija penktadienį į posėdį paaiškinti, kodėl negauna informacijos dėl galimo žurnalistų neteisėto sekimo, kvietė Panevėžio, Šiaulių, Kauno ir Klaipėdos apygardų teismų vadovus, tačiau teisėjai sakė negalintys atskleisti tokių duomenų, nes neleidžia teisės aktai.
"Šiandien mums informacijos ir nepavyko gauti, jie remiasi Vyriausybės nutarimu, pagal kurį, be operatyvinės veiklos subjekto, to, kas užsiprašo leidimo taikyti operatyvinės veiklos priemones, negali teikti informacijos", - sakė K.Ramelis.
Komisijos pirmininkas taip pat sakė, jog kol kas nėra duomenų, kurie leistų spręsti, ar atliekant operatyvinius veiksmus nebuvo piktnaudžiaujama. K.Ramelis sako, jog komisija sulaukia skundų dėl galimai neteisėto asmenų pasiklausymo, taip pat patvirtino, jog į komisiją dėl to anksčiau yra kreipęsi keli žurnalistai, konkrečiai įvardino Tomą Dapkų, Valdą Vasiliauską, Darių Kuolį.
"Kadangi mes konkrečių faktų neturim šiai dienai, tai spręsti, ar buvo piktnaudžiavimas, negalime pasakyti. Bet mes matome kitą problemą, teisinis reguliavimas turi būti pakeistas, kad operatyvinės veiklos komisijai turi būti iš esmės suteiktos kitos teisės atlikti šitą darbą. Dabar operatyvinės veiklos subjektas, deja, turi teisę teikti arba atsisakyti teikti informaciją, ne tik komisijai, bet ir valstybės pirmiesiems asmenims, tai yra nenormali padėtis. Jei neturi teisės gauti informacijos, tai negali ir kontroliuoti", - kalbėjo K.Ramelis.
Teisėjai žurnalistams patvirtino negalintys Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijai pateikti prašomos informacijos dėl žurnalistų pasiklausymo sankcionavimo, nes pažeistų įstatymus.
"Atsakėm komisijai, kad neturim teisės tokios informacijos pateikt, jei pateiktumėm, mes pažeistumėm dabar galiojančius teisės aktus", - išėjęs iš posėdžio žurnalistams sakė Panevėžio apygardos teismo pirmininkas Valdas Meidus.
Kauno apygardos teismo pirmininkas Nerijus Meilutis sakė negalintis atskleisti skaičių, kiek sankcijų pasiklausymui išduodama, tačiau tvirtino, jog sudaromas klaidingas vaizdas, esą teismai jas dalina lengva ranka.
"Sulaukia tiek, kiek kreipiasi, negalėčiau jums atsakyti konkrečių skaičių, nenoriu meluoti ir apgaudinėti, bet jų yra ne tiek jau ir mažai. Bet teismas bet kokiu atveju labai kruopščiai patikrina kiekvieną prašymą ir priima spendimą tenkina arba netenkina", - sakė N.Meilutis.
Teismo pirmininkas taip pat sakė nenorintis atsakyti, ar buvo prašoma leisti pasiklausyti žurnalistų: "Prašoma pasiklausyti labai įvairų žmonių, nenorėčiau skirstyti profesijom".
"Pats asmeniškai aš esu atmetęs prašymų, ir tikrai sudaromas klaidingas vaizdas, kad teismai nežiūri, teismai žiūri, ir labai kruopščiai, ir tikrai ne visi prašymai yra patenkinami", - kalbėjo N.Meilutis.
Klausimas dėl sankcijų išdavimo buvo iškeltas dar prieš porą metų komisijai ėmus aiškintis, ar teisinga viešai paskelbta informacija, kad neteisėtai klausomasi žurnalistų pokalbių. Tuomet komisijos pradėtas tyrimas baigtas siūlymu sudaryti darbo grupę Operatyvinės veiklos įstatymui tobulinti.
Komiteto nariai kaip problemą nurodė tai, kad įstatymai leidžia specialiosioms tarnyboms sankcijų kreiptis į bet kurį šalies apygardos teismą, todėl reali situacija, kad vienam teismui atmetus prašymą išduoti sankciją klausytis kurio nors žmogaus pokalbių, po poros valandų tokį leidimą išduoda kitas teismas.
Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė K.Ramelio parengtai pataisai, kurį griežčiau reglamentuotų sankcijų slaptam pasiklausymui išdavimą. Komisijos vadovas siūlo, kad tokią sankciją pratęsti galėtų tik ją išdavęs teismas, o teismui atsisakius išduoti sankciją klausyti pokalbių, tuo pačiu pagrindu dėl pakartotinio sankcijos išdavimo būtų galima kreiptis tik į tą patį teismą.
K.Ramelis sako, jog projektu siekiama užkirsti kelią nemotyvuotiems teikimams dėl slapto sekimo, pat pat bus "patobulintas sankcionavimo procedūros kontrolės mechanizmas, reikalingas parlamentinei kontrolei vykdyti".