„Mūsų frakcijos atstovai parengė nutarimo projektą, kuriuo Seime būtų sudaroma laikinoji kontrolės komisija dėl COVID-19 pandemijos valdymo. Kodėl to negali padaryti Sveikatos komitetas?
Todėl, kad daromi sprendimai akivaizdžiai peržengia vienos srities kompetencijos ribas ir tam tikras medicininis šališkumas šiandien diskusiją apsunkina. Ar nesiskiepijantys turi mokėti tiek daug už galimybių pasą? Ar studentai turi būti išvaromi iš bendrabučių? Tai politiniai klausimai“, – feisbuke rašė demokratų frakcijos Seime narys Tomas Tomilinas.
Jis aiškino, kad atskiros komisijos reikia, „nes Seimas paprasčiausiai sistemiškai nedalyvauja pandemijos valdymo parlamentinėje priežiūroje“.
„ Pandemijos valdymo klausimai užduodami per Vyriausybės valandą, o Seimo darbotvarkėje atsiranda tik atskiri pandemijos valdymo elementai, reguliuojami įstatymais, tačiau pavyzdžiui, galimybių paso Seimas iš viso nereguliuoja“, – rašė T. Tomilinas.
Nutarimo projekte nurodoma pavesti komisijai atlikti COVID-19 ligos pandemijos valdymo parlamentinę kontrolę ir pateikti Seimui iki 2021 m. lapkričio 1 dienos pasiūlymus dėl teisės aktų pakeitimų siekiant efektyvesnio pandemijos valdymo ir žmogaus teisių bei laisvių užtikrinimo.
Siūlo ribojimų svarstymą perkelti į Seimo lygmenį
Naujoji Seimo demokratų frakcija savo darbą pradėjo nuo siekio sprendimų dėl pandeminių ribojimų centrą perkelti iš Vyriausybės į Seimą. Tokiam siūlymui pritarė ketvirtadienį posėdžiavusi demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“.
Tarp registruojančiųjų Civilinės saugos įstatymo pakeitimus yra demokratų seniūnas Saulius Skvernelis, šios frakcijos nariai Algirdas Stončaitis, Lukas Savickas, Tomas Tomilinas.
Projekte nurodoma, kad „jei paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją (...) laikini ribojimai (...) tęsiasi ilgiau nei 6 mėnesius, – asmens teisių ir laisvių ribojimus motyvuotu Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymu 1 mėnesiui tvirtina ir (ar) tęsia Lietuvos Respublikos Seimas nutarimu“.
„Vyriausybė motyvuotą siūlymą tvirtinti ir (ar) tęsti laikinus ribojimus (…) Seimui pateikia likus ne mažiau kaip 14 kalendorinių dienų iki ribojimų pabaigos. Jei iki nurodyto termino Lietuvos Respublikos Vyriausybė nesikreipia į Lietuvos Respublikos Seimą ir nepateikia motyvuoto siūlymo dėl asmens teisių ir laisvių ribojimų nustatymo ir (ar) pratęsimo, laikoma, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyti ribojimai atšaukti“, – rašoma įstatymo projekte.
Liestų tokius sprendimus kaip galimybių pasas
Vienas iš siūlymų iniciatorių T. Tomilinas aiškino, kad šie pakeitimai liestų tokius sprendimus kaip tarkime dėl galimybių paso.
„Be jokios abejonės ekstremalių situacijų valdymu turi toliau užsiimti išskirtinai Vyriausybė. Tuo jos ir skiriasi nuo kitokių situacijų. Tačiau šiandien mes gyvename teisiniame vakuume, dėl to žmonės yra gatvėse, o ne Seimo komitetuose ir ne bendrauja su Seimo nariais, nes Seimas „de facto“, pavyzdžiui, dėl galimybių paso padaryti iš viso nieko negali juridiškai.
Net, jeigu ir norėtų tautos atstovybė kokią nors korekciją įnešti į Galimybių paso politiką, ji to padaryti paprasčiausiai negali“, – aiškino parlamentaras.
Pasak Seimo demokrato, tokiais atvejais, kai pandemija įvyksta netikėtai, visame pasaulyje, nežinoma, ką daryti, nėra jokių algoritmų, natūralu, kad tam yra Vyriausybė, kuri turi iniciatyvos teisę.
„Tačiau po dvejų metų visiškai natūralu, kad visuomenėje atsiranda kitokių nuomonių, interpretacijų, atsiranda autoritetų, kurie išryškina kažkokius kampus. Visomis krizėmis taip ir atsitikdavo. Tada įsijungia Parlamentas, kuriame yra ieškoma kompromisų. Jame tebegalioja daugumos principas. Reiškia, Vyriausybė ten vis tiek turi daugumą. Tačiau tautos atstovybė gali įnešti korekcijų“, – sakė T. Tomilinas.
Nemato kitų galimybių
Seimo narių grupė siūlo, kad, jeigu yra ribojamos teisės ir laisvės, tai Vyriausybė, praėjus pusei metų ekstremalios situacijos, privalo atnešti į Seimą esminių ribojimų gaires ir pranešti tai per Seimo filtrą.
„Jeigu tas nepraeina, tai jokie galimybių pasai arba panašūs kiti tokio masto ribojimai tiesiog negali egzistuoti“, – teigė T. Tomilinas.
Kitų galimybių kontroliuoti situaciją efektyviau jie nemato.
„Šiandien turime pasiųsti žinią visuomenei, kad Seimas imasi tokių dalykų kaip galimybių pasas rimtos priežiūros ir teisinio pagrindimo. Seimo filtras, tikėtina, bus papildoma našta Vyriausybei, kuri privalės ieškoti geresnių sprendimų“, – kalbėjo T. Tomilinas.
Siūlymus kritikavo
Parlamentarė iš valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Jurgita Sejonienė sukritikavo siūlymus šioje situacijoje riboti Vyriausybės galias.
„Jie mažina Vyriausybės galias. Nori patys daugiau įtakos turėti situacijai valdyti, ir, aišku, daug tada sunkumų iškiltų“, – sureagavo J. Sejonienė.
Parlamentarė sutiko, kad jos kolegos Seime turi teisę teikti tokius siūlymus, bet suabejojo, ar jis yra racionalus.
„Vyriausybė veikia įstatymų rėmuose. (…) Antra, būtų apkrautas Seimo darbas. (…) Vyriausybė, priimdama sprendimus, konsultuojasi su ekspertais. Dalis sprendimų yra politiniai, dalis – komunikaciniai, bet bet kuriuo atveju jie yra išdiskutuoti su ekspertais, ir atsižvelgiama į ekspertų nuomonę.
Kokios yra kiekvieno iš 141 Seimo nario kompetencijos spręsti dėl ribojimų? Bet kuriuo atveju, tai yra pandemijos valdymas, ir tam reikia specifinių žinių“, – sakė J. Sejonienė.
Parlamentarė teigė nebūtų linkusi pritarti tokiam siūlymui.
„Vyriausybė yra vykdomoji valdžia. Kai gerbiamas S. Skvernelis buvo premjeras, tai irgi Vyriausybė buvo ta institucija, kuri valdė visą pandemiją. Deja, situacija užtruko ilgiau negu planuota, bet, man atrodo, kad Vyriausybei kompetencijų ir įgaliojimų pakanka, ir jie turėtų jomis naudotis“, – sakė J. Sejonienė.
