Seimo Antikorupcijos komisijos tyrimo grupė: Kauno savivaldybės viešųjų pirkimų proceso skaidrumas nėra užtikrinamas ^papildyta

Antikorupcijos komisijos laikinoji tyrimo grupė rekomenduoja Kauno miesto savivaldybei per tris mėnesius visiškai įgyvendinti STT atliktų korupcijos rizikos vertinimų metu pateiktas pastabas.

Taip pat rekomenduojama Kauno miesto savivaldybei per tris mėnesius parengti ir patvirtinti korupcijos prevencijos programą. Parengtą programos projektą pateikti Seimo Antikorupcijos komisijai susipažinti ir ekspertinėms pastaboms pateikti.

Tarp rekomendacijų numatoma ir tai, kad naujajame savivaldybės tarybos reglamente, kuris bus priimamas 2023 m., būtų prievolė viešai transliuoti ir stenografuoti visų savivaldybės komisijų posėdžius. Taip pat siūloma stenografuoti visų darbo grupių posėdžius ir formalius bei neformalius pasitarimus.

Antikorupcijos komisijos laikinoji tyrimo grupė prašo keisti viešųjų ir privačių interesų deklaravimo ir jos kontrolės Kauno miesto savivaldybėje tvarką, aiškiai nurodant, kada ir kaip turi nusišalinti savivaldybės vadovai bei politikai, registruojant ir viešinant informaciją apie nusišalinimus ir nušalinimus.

Taip pat, siūloma Kauno savivaldybei prašyti įvairių institucijų nuomonės dėl susidariusios situacijos laikinojoje sostinėje.

Išvadose nustatyta, kad Kauno savivaldybės viešųjų pirkimų proceso skaidrumas nėra užtikrinamas

Antikorupcijos komisijos laikinoji tyrimo grupė savo išvadose nustatė, kad Kauno miesto savivaldybės viešųjų pirkimų proceso skaidrumas nėra užtikrinamas, nes yra sudarytos sąlygos ir galimybės atsakingiems darbuotojams piktnaudžiauti procedūromis, priimti nepagrįstus sprendimus. Egzistuoja realios galimybės ir situacijos, kai vienas asmuo (savivaldybės administracijos darbuotojas) gali inicijuoti viešąjį pirkimą, rengti pirkimo dokumentus, būti viešųjų pirkimų komisijos nariu (priimti ir (ar) daryti tiesioginę įtaką pirkimo sprendimui), priimti sprendimą dėl sutarties pakeitimo ir papildomų darbų, kontroliuoti rangos sutartyje ir pagal atskirus susitarimus numatytų darbų įgyvendinimą.

Tvirtinama, kad daugeliu atveju nėra aišku, kaip Kauno miesto savivaldybė vykdydama didelius infrastruktūros projektų viešuosius pirkimus nustato galutinę darbų kainą, nes nėra atliekami rinkos tyrimai, o po rangos sutarties pasirašymo įgyvendinami papildomi susitarimai yra subjektyvūs. Taip pat pasitaiko atvejų, kai rangos darbų viešieji pirkimai vykdomi neturint nustatyta tvarka patvirtinto techninio projekto.

Išvadose pabrėžiama, kad Kauno miesto savivaldybė, atsisako atsižvelgti į STT pateiktas pastabas dėl korupcijos rizikų užkardymo Urbanistinių, architektūrinių ir investicinių klausimų komisijos veikloje. Tai leidžia manyti, jog nėra suinteresuotumo visapusišku sprendimų priėmimo skaidrumu ir objektyvumu, viešojo intereso prioritetu ir interesų konfliktų vengimu.

Tuo tarpu liudytojų pateikta informacija leidžia Antikorupcijos komisijos laikinoji tyrimo grupei manyti, kad visi sprendimai dėl svarbiausių infrastruktūros objektų statybos Kauno miesto savivaldybėje yra priimami vieno asmens – mero kabinete, nors meras pagal Vietos savivaldos įstatymo nuostatas negali turėti tiesioginės, ne per savivaldybės tarybą įgyvendinamos įtakos sprendimams dėl infrastruktūros plėtros ar juo labiau viešųjų pirkimų.

Galiausiai tvirtinama, kad Kauno miesto savivaldybėje jos vadovų veiksmais ir (arba) neveikimu yra sudarytos palankios sąlygos korupcijai.

Lapkričio mėnesį LRT Tyrimų skyriaus surinkti duomenys rodė, kad naudodamasis neskaidria schema Kauno mero Visvaldo Matijošaičio sūnus, miesto tarybos narys Š. Matijošaitis už mažesnę nei rinkos kainą įgijo žemės pačiose patraukliausiose miesto vietose. Jų vertė siekia mažiausiai 2,5 mln. eurų. Šioje schemoje dalyvavo ne tik meras ir jo sūnus, šeimos verslų advokatė, bet ir savivaldybės darbuotojai.

Aiškėja, kad įgytų sklypų aplinka ir reikalinga infrastruktūra taip pat tvarkoma už miesto pinigus.

Kauno meras į Laikinosios grupės posėdžius atvykti atsisakė

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotojas Andrius Vyšniauskas tvirtino, kad džigu, jog STT atliko net du korupcijos rizikos vertinimus susijusius su šiuo tyrimu ir jie buvo kertine medžiaga, atliekant tyrimą. Tačiau tyrimas, pasak jo, susidūdrė ir su akibrokštais, kaip dingęs įrašas ar Kauno mero neatvykimas į Laikinosios tyrimo grupės posėdžius.

„Turėjome ir porą akibrokštų, vienas akibrokštas buvo susijęs su dingusiu įrašu, kadangi Kauno miesto savivaldybėje turėjome ilgą trijų valandų posėdį ir savivaldybė buvo įpareigota pasirūpinti įrašu, tačiau įsirašė tik 30 min. kaip kalba administracijos direktorius, o kaip tarybos nariai ir kiti žmonės įrašas kažkodėl neišliko“, – antradienį tyrimo išvadų pristatymui skirtoje spaudos konferencijoje teigė A. Vyšniauskas.

„Taip pat neturėjome mero, jis atsisakė ateiti“, – pridūrė jis.

Tuo tarpu Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas pažymėjo, kad tyrimo metu gauta medžiaga akivaizdžiai parodė, jog laikinojoje sostinėje valdančiosios šeimos interesai yra iškeliami aukščiau likusių kauniečių.

„Savivaldybės administracija kai kuriuose sprendimuose net nedalyvauja, vietoje to, įtraukiami mero artimieji. Meras, mero sūnus, klasiokas ir dar keletas draugelių priima sprendimus dėl milijoninių projektų ir sprendimų motyvų iš esmės nepaaiškina“, – tvirtino V. Mitalas.

„Suprantu, kad vyksta įvairiausių tyrimų ir gali vykti, bet kiek mums tapo įvairiuose posėdžiuose informacija aiški, ji sudaro dideles prielaidas galvoti apie tai, kad dumblinas sprendimų priėmimas yra susijęs su meru, mero aplinka ir tomis praktikomis, kurios savivaldybėje tęsiasi nebe pirmą mėnesį“, – pridūrė jis.

Jam pritarė ir Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko pavaduotojas Bronislovas Matelis, aiškinęs, kad Kaune yra sukurpta labai sudėtinga schema, kurią teisėsaugai būtų sunku išaiškinti.

„Kauno atveju yra schema, kad teisėsaugai atėjus ir bandant išsiaiškinti, ji galėtų nusilaužti ragus. Tiesiog viskas yra specialiai suvelta. Yra rytiniai pasitarimai pas merą, arbatėlės gėrimas, tai ten ateina ir mero sūnus, ir mero draugė, dar kažkas gali ateiti, gali ateiti iš „Vičiūnų“ bendrovės žmogus ir kažką pakomentuoti. Tai tokia neoficiali institucija ir atsakomybės už nieką kaip ir neneša. Bet ten priimtų sprendimų paprastai kvestionuoti niekas negali“, – aiškino B. Matelis.

Tyrimas laukia ir dėl Vilniuje esančių projektavimo darbų

Tuo tarpu Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys, Seimo vicepirmininkas Julius Sabatauskas aiškino, kad Kaune nėra užtikrinama vidaus kontrolės sistema, korupcijos prevencijos veikla ir tai rodo, jog savivaldybės antikorupcinė komisija nėra veiksni ir neatlieka įstatymo deleguotų funkcijų. Jis taip pat tikisi, kad dabar bus galima imtis tyrimo dėl Vilniuje esančių projektavimo darbų.

„Tikiuosi, kad dabar galėsime imtis didžiausio Lietuvos miesto, kur iš tiesų buvo siūlymų prijungti prie šio tyrimo ir ten manau, kad situacija irgi gali pasirodyti labai įdomi, tiek dėl įvairių projektavimo darbų, „Tolminkiemio“ gimnazijos atvejis ir pagaliau tas didžiulis STT pateiktas korupcijos rizikos tyrimas mieste parodęs, kad vietoj garažiuko gali atsirasti keli tūkstančiai kvadratinių metrų kotedžų kompleksas, ar vietoje lūšnos gali atsirasti daugiaaukštis namas“, – sakė J. Sabatauskas.

„Tam yra sisteminės klaidos, tai aišku klausimas ne tik savivaldybei, bet turbūt ir Aplinkos ministerijai. Galiausiai „Pušyno kelias“, kurio tyrimo vis dar laukiu“, – pridėjo jis.

Lapkričio mėnesį LRT Tyrimų skyriaus surinkti duomenys rodė, kad naudodamasis neskaidria schema Kauno mero Visvaldo Matijošaičio sūnus, miesto tarybos narys Š. Matijošaitis už mažesnę nei rinkos kainą įgijo žemės pačiose patraukliausiose miesto vietose. Jų vertė siekia mažiausiai 2,5 mln. eurų. Šioje schemoje dalyvavo ne tik meras ir jo sūnus, šeimos verslų advokatė, bet ir savivaldybės darbuotojai.
Aiškėja, kad įgytų sklypų aplinka ir reikalinga infrastruktūra taip pat tvarkoma už miesto pinigus.