B. Matelio teigimu, dėl tokio kreipimosi komisija bendru sutarimu apsisprendė trečiadienį vykusio uždaro posėdžio metu.
„Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais bei Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 5 dalimi, prašome pateikti Specialiųjų tyrimų tarnybos atsakyme Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui (...) nurodytą kriminalinės žvalgybos informaciją“, – teigiama rašte.
ELTA primena, kad trečiadienį Antikorupcijos komisija susitiko su Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atstovais. Tačiau po posėdžio komisijos pirmininko pavaduotojas tvirtino, kad abejonės dėl A. Stončaičio ir aplinkybių, kuriomis politikui buvo suteiktas leidimas dirbti su slapta Informacija, nebuvo išsklaidytos.
Klausimai dėl A. Stončaičio reputacijos kilo po to, kai naujienų portalas „15min“ publikavo tyrimą, kuriame teigiama, kad A. Stončaitis gavo leidimą dirbti su slapta informacija, nors atsisakė tikrintis poligrafu. Antikorupcijos komisijos nariai, valdančiosios koalicijos atstovai paragino A. Stončaitį pasitraukti iš komisijos pirmininko posto, tačiau demokratas nesutiko to padaryti. Siekdami išsiaiškinti visas situacijos aplinkybes, komisijos nariai kreipėsi į saugumo tarnybas ir paprašė atsakyti į klausimus, susijusius su jų pirmininko reputacija.
Prieš savaitę VSD pateikė išvadą, kurioje teigiama, kad Komisijos pirmininkas turėjo leidimą dirbti su įslaptinta informacija ir neprivalėjo tikrintis poligrafu, tačiau valdančiųjų atstovų toks atsakymas neįtikino. Savo ruožtu partijos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis stebisi, kad po institucijų išaiškinimų konservatoriams vis dar kyla klausimų dėl A. Stončaičio atvejo. Pasak politiko, VSD ir policijos departamentas atsakė taip, kad ir ypač kvailiems būtų aišku, kad šioje istorijoje padėtas taškas.
