Grupė parlamentarų ketvirtadienį su krašto apsaugos sistemos vadovybe aptars, kaip turėtų būti vystoma Lietuvos šaulių sąjunga.
© DELFI / Tomas Vinickas

29 Seimo narius vienijančios kariuomenės ir Šaulių sąjungos paramos grupės pirmininkas Audronius Ažubalis susitikimo išvakarėse teigė, kad šios visuomeninės sukarintos organizacijos nariams rūpi, kokį vaidmenį Krašto apsaugos ministerija ir kariuomenė jai yra numačiusi ateityje.

Pasak politiko, svarbu sužinoti ir krašto apsaugos sistemos vadovybės planus, kaip ateityje Šaulių sąjunga bus finansuojama ir koks bus koviniams būriams priskirtų jos narių indėlis užtikrinant šalies gynybą.

„Bent jau dalis grupės narių, tarp kurių ir aš, norėtume matyti, kad Šaulių sąjunga tampa rimta valstybės saugumą užtikrinančia jėga“, – BNS sakė konservatorius, pats priklausantis Šaulių sąjungai.

Dalis Seimo narių į šią organizaciją įstojo po 2014 metų Krymo aneksijos. Augo ir Šaulių sąjungos finansavimas – prieš ketverius metus siekęs 0,6 mln. eurų, šiemet jis turėtų išaugti iki 1,7 mln. eurų.

Lietuvoje tvyrant nerimui dėl Rusijos veiksmų, didėjo ir pačių šaulių skaičius, šiuo metu siekiantis beveik 11 tūkstančių.

Kitas Šaulių sąjungai priklausantis parlamentaras Gintaras Steponavičius sako, kad be profesionalios kariuomenės vystymo krašto apsaugos sistema turėtų daugiau dėmesio kreipti ir į visuomenės atsparumą.

„Šis argumentas tampa dar svarbesnis turint omenyje, kad Šaulių sąjunga šiuo metu yra ekstensyvios plėtros etape, kai ateina pakankamai daug žmonių, norinčių prisidėti“, – BNS teigė Seimo narys.

Koviniai šauliai

Seimo nariai susitikime dalyvausiantiems krašto apsaugos ministrui, kariuomenės ir Šaulių sąjungos vadams ketina kelti klausimus dėl kovinių šaulių, kurie galėtų būti priskiriami kariuomenės vienetams, rengimo.

2017 metų viduryje pareigūnai supaprastino šaulių priskyrimo į kovinius būrius sąlygas. Iki tol būsimiems kovinių būrių nariams keltas reikalavimas būti įgijus pradinį karinį parengimą, o dabar koviniais gali tapti šauliai, praėję rengimą pačioje Šaulių sąjungoje.

Pasak jos vado pulkininko leitenanto Gintaro Koryznos, po minėtų pakeitimų koviniais šauliais norintys tapti žmonės dar turėjo keblumų tikrinantis sveikatą, tačiau dabar formalių kliūčių stoti į kovinius būrius nebeliko.

„Tas procesas kasdien yra vis geresnis ir geresnis. Formalių kliūčių nebeturime, liko tik žmogiškieji resursai ir biurokratinis dokumentų suvaikščiojimas“, – BNS sakė karininkas.

Šiuo metu koviniams būriams priklauso 68 šauliai, o artimiausiu metu prie jų turėtų prisijungti papildomi 80 Šaulių sąjungos narių. Dar maždaug 140 šaulių pradėjo koviniais šauliais tapti reikalingas procedūras.

G. Koryznos teigimu, kariuomenė šiuo metu prašo iki 2020 metų pabaigos parengti apie 250 kovinių šaulių. Jis prognozavo, kad tai turėtų būti pasiekta nesunkiai, tačiau tvirtino, jog viršyti lūkesčių organizacija neplanuoja.

„Visgi tai turi remtis ne tik į mūsų, bet ir į kariuomenės galimybes vėliau priskirti kovinius šaulius konkretiems daliniams ir su jais bendradarbiauti. Turime ieškoti ir rasti balansą“, – kalbėjo pulkininkas.

Vienos iš Vilniaus šaulių kuopos vado pavaduotojas Ramūnas Markovas teigia, jog organizacija turi ieškoti būdų pritraukti kur kas daugiau narių ir smarkiau didinti kovinių šaulių skaičių, nes tai yra pigiausia galimybė apmokyti Lietuvos gyventojus gynybinių įgūdžių.

Pasak jo, krašto apsaugos sistema turėtų pati suteikti koviniams šauliams ginkluotę ir ekipuotę, nes būtinybė patiems organizacijos nariams pirkti įrangą atgraso dalį visuomenės nuo įsitraukimo į šalies gynybos reikalus.

„Aš manau, kad valstybė turėtų labiau įtraukti visuomenę į gynybinius pajėgumus, o tam, kad tai nutiktų, valstybei reikalinga nukreipiančioji jėga, kuri suburtų pavienius žmones, juos apmokytų ir integruotų“, – BNS sakė šaulys.

„Mano manymu, Šaulių sąjunga vien savanoryste jau yra pasiekusi savo tobulėjimo ribą arba yra netoli to“, – pridūrė jis.

Rūpinasi pilietiniu švietimu

Anot Šaulių sąjungos vado, šiandien kariniam visuomenės rengimui daugiausiai dėmesio skiria Krašto apsaugos savanorių pajėgos, o Šaulių sąjungai dažniau užsiima pilietiniu švietimu.

„Šiandien mes daugiau dirbame su jaunimu, propaguojame kariuomenės vertybes ir skatiname jaunuomenę domėtis Lietuvos kariuomene, nacionaliniu saugumu ir krašto gynyba“, – sakė G. Koryzna.

„Ar tai gerai, ar blogai, sunku pasakyti. Iš tikrųjų galbūt mes viena kitą kartais dubliuojame, o to nedaryti ir racionaliau naudoti išteklius būtų protinga“, – pridūrė jis.

Karininkas tvirtino, jog Šaulių sąjunga visuomet siekia didesnio finansavimo, o gavusi pinigus nukreiptų juos į karinį rengimą.

„Vis dėlto ne mažiau svarbu akcentuoti, kad ir tas pilietinis pasipriešinimas yra kažkiek apleistas tiek Šaulių sąjungoje, tiek visuomenėje apskritai, – teigė G. Koryzna. – Jeigu Šaulių sąjunga turėtų didesnes galimybes imtis iniciatyvos ir tapti lydere ruošiant visuomenę pilietiniam pasipriešinimui, manau, visiems tai būtų naudinga ir vertinga“.

Šiuo metu Lietuva krašto apsaugai skiria kiek daugiau nei 2 proc. bendrojo vidaus produkto arba apie 873 mln. eurų.

BNS
It is prohibited to copy and republish the text of this publication without a written permission from UAB „BNS“.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Nutylėta sovietų armijos katastrofa: panikos apimti gyventojai lėkė iš namų ir sodino vaikus pas svetimus žmones (53)

Nedaug trūko, kad netoli Berlyno 1977 metais būtų įvykęs branduolinis sprogimas, – rašo...

Žymūs ekonomistai susiginčijo, kokia yra skurdo kartelė (113)

Žymūs ekonomistai – „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis ir Vilniaus...

Juodieji karų su banditais puslapiai: „Vilniaus brigados“ garsenybės buvo laužomos sostinės požemiuose (317)

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1990 m. šalis paveldėjo sovietinę miliciją, kitos operatyvinės...

Jolita Mikolaitienė: 21 amžius, o iki šiol moterys naiviai ieško slaptos prasmės tiesmukuose vyrų žodžiuose (101)

Atsakingas pareigas tarptautiniame versle užėmusi Jolita Mikolaitienė daugeliui geriau pažįstama...

Rusijoje lietuvis surado keisčiausią pasaulyje viešąjį tualetą (193)

Norite sysiuko ar dar rimčiau? Eikite į tam skirtą autobusą – jums pasakytų...

Pavogė mirusio vaiko tapatybę, buvo demaskuotas, tačiau tada kilo dar daugiau mįslių (17)

Jis pavogė mirusio vaiko tapatybę, galiausiai buvo demaskuotas, tačiau kilo dar daugiau mįslių....

Profesorius Lukoševičius apie visuotinę problemą: niekas nemoka sveikai maitintis (40)

Palangoje kiekvieną vasarą leidžiantis prof. habil. dr. Leonardas Lukoševičius – puikus...

Kaip pasikeis jūsų organizmas atsisakius alkoholio? (98)

Alkoholio poveikis žmogaus organizmui gali būti labai pragaištingas. Laimei, vis daugiau žmonių...

Nėštumas: kūno pokyčiai, kurie išlieka net ir pagimdžius (18)

Sakoma, kad motina tapusi moteris pasikeičia, ir tai nėra pokštas. Jokiu kitu gyvenimo periodu...

Pagimdžiau dukrą: vyras tai atšventė namie su prostitutėmis... (28)

Mūsų šeimos nebeliko po 24 bendro gyvenimo metų, jei galima sakyti, kad tas gyvenimas buvo...