TTK pirmininkės pavaduotojas iš opozicinės TS-LKD frakcijos narys, teisininkas Stasys Šedbaras sakė suprantąs, kad komitete iš vienuolikos narių opozicinėms frakcijoms priklauso tik keturi, todėl jie neturi galios svertų, kad galėtų patys tikėtis patraukti A. Širinskienę iš pareigų. Tačiau politiko nuomone, A. Širinskienė pati turėtų prisiimti atsakomybę.
„Procedūra yra tokia, kad, jeigu yra išreiškiamas nepasitikėjimas, vis tiek prieš tai turi būti atlikta procedūra dėl to, kas galėtų būti kitas, nes tai yra jų frakcijos kvota. TTK pirmininkas turi būti iš jų frakcijos. Jeigu tai būtų atstatydinimas, tai tuo pačiu turi būti siūlymas, ką kita rinkti“, – paaiškino S. Šedbaras.
Politikas sakė, kad tas tyrimas, kuriam vadovavo A. Širinskienės vadovauta laikinoji tyrimų komisija, yra nemaloni ir personalizuota iniciatyva.
„Manau, kad KT nutarimas turėtų būti irgi personaliai suprantamas. Ar gali žmogus, kuris apie porą metų atliko antikonstitucinius veiksmus , toliau spręsti, ar projektai neprieštarauja Konstitucijai, kaip įgyvendinti KT nutarimus? Čia buvo apeliavimas į paties žmogaus jausmus:(…) pagalvok žmogau, pagalvokit frakcija, kaip jūs atrodote?“, – kalbėjo S. Šedbaras.
Karbauskis iniciatyvų ir raginimų nesureikšmino
Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis opozicijos iniciatyvų nesureikšmino.
„Aš tik galiu pasakyti, kad šiandien valdančiųjų seniūnai kreipėsi į prezidentą, prašydami įvertinti, ar KT pirmininkas dabar teisėtai eina šitas pareigas . (…) Man labai sunku komentuoti, kas vyksta, opozicijos norai kažkaip atstatydinti mūsų narius nesibaigia jau trejus su puse metų , aš tiesiog daugiau komentarų neturėčiau“, – sakė R. Karbauskis.
Landsbergis: tai yra paskutinė „valstiečių“ kova prieš rinkimus
Tuo tarpu TS-LKD lyderis Gabrielius Landsbergis sutiko su savo kolega frakcijoje S. Šedbaru ir sakė, kad „atstatydinti pagrindinį leitenantą turbūt yra sudėtinga būtų tikėtis, todėl, kad balsų pusiausvyra tiesiog nepalanki tokiam sprendimui“, tačiau, politiko nuomone, moralinis įvertinimas yra labai svarbus.
„Yra jo jau dvi dalys. Pirmoji yra susijusi su KT išvada, kur jis įvertino kaip antikonstitucinį patį ponios Širinskienės komisijos sukūrimą ir jos išvadas, tai reiškia ir kaip negaliojančias. Nes mes žinome labai aiškią ir romėnišką aksiomą , kad iš neteisės teisė negimsta“, – sakė G. Landsbergis.
TS-LKD pirmininko supratimu, TTK vadovė diskredituoja teisininko vardą apskritai , „turėdama ant savo galvos tokias išvadas“.
„Tai, ką mes matome šiandien – kreipimasis į prezidentą dėl pono Žalimo – ar jis teisėtai vadovauja KT, yra dar grubesnis veiksmas. Aš jį pavadinčiau paskutiniąja „valstiečių“ kova prieš rinkimus, skirta įveikti, sudoroti KT.
Dažnai kalbėjome, kad buvo bandoma pažaboti ir visuomeninį transliuotoją. Tikėtina, kad KT lenkišku pavyzdžiu atsiras kažkur taikiklyje. Tai yra ataka prieš KT. Tikiuosi, kad prezidentas nesudalyvaus šitame mūšyje, ir nepasiduos tokiai provokacijai, nes tai jau grėstų valstybingumo pamatams“, – kalbėjo G. Landsbergis.
TS-LKD pirmininkas nepuoselėja vilčių, kad A. Širinskienė pati pasitrauks iš pareigų.
„Aš manau, kad paskutinė ataka prieš KT parodo, kad ji ne tik, kad nepasitrauks, o kad pedalą spaus iki galo, ir, ko gero, tol, kol jos taikiklis yra KT. Tie, kurie sakė, kad ji nori būti Konstituciniame Teisme, manau, klysta. Ji nori būti Konstitucinis Teismas. Tol kol ji juo nėra, tol ta kova vyks.
Ji turi paimti į savo kumštį, prispausti KT, kad jis nebūtų savarankiškas priimti sprendimas. Tada jau turbūt būtų kova baigta, tada būtų paimta paskutinė institucija, kuri Lietuvoje garantuoja stiprią ir laisvą valstybę“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Širinskienė: tai yra desperacija
Pati A. Širinskienė opozicijos raginimus vadino desperacija „niekaip nesugebant pateikti paaiškinimų dėl pono Landsbergio sutuoktinės padaryto sandorio už vieną eurą“.
„O iš esmės tuos paaiškinimus reikės pateikti, nes, kiek suprantu, grupė Seimo narių renka parašus ir patys kreipsis į VMI, kadangi Seimo kreipimasis pripažintas antikonstituciniu. Tai be abejo, kad Seimo nariai gali tą padaryti individualiai“, – kalbėjo A. Širinskienė.
Pasak jos, kyla labai daug klausimų dėl galimo konservatorių poveikio KT.
„Nes kaip paaiškėjo, pavyksta reguliarūs susitikimai su KT pirmininku, kur, panašu iš pačių konservatorių darytų protokolų, yra aptarinėjamos potencialios bylos KT, kurias tas pats pirmininkas galbūt nagrinėtų, jeigu įvyktų kreipimasis į KT. Tokie veiksmai demokratinėje visuomenėje yra negalimi“, – sakė A. Širinskienė.
Politikė nemato pagrindo trauktis iš TTK dėl to, kad Seimo nutarimas pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai.
„Lygiai taip pat būtų galima kelti klausimą , ar politikoje turėtų likti ponas Kubilius, vien dėl to, kad daug Kubiliaus naktinių reformų, tame tarpe ir pensijų atėmimimas 2008-2009 m., taupymas pensininkų arba kitų Lietuvos žmonių sąskaita, kas tikrai vargu, ar buvo pagrįsta tuo laikotarpiu, buvo pripažinti antikonstituciniais. Man labai gaila, kad konservatoriai kaip politinė jėga, kuri tuo metu įtakojo tokius antikonstitucinius sprendimus, lėmė ir žmonių emigraciją, ir mūsų pensininkų skurdžią buitį, neprisiima atsakomybės“, – kalbėjo A. Širinskienė.
Ji nemano, kad KT sprendimas trukdys jai dirbti komiteto pirmininke.
„Visi TTK sprendimai yra kolegialūs. Džiaugiuosi, kad absoliuti dauguma TTK sprendimų yra priimami bendru sutarimu“, – sakė A. Širinskienė.
KT priėmė sprendimą dėl laikinosios komisijos išvadų
Konstitucinis Teismas penktadienį paskelbė, kad valstietės“ A. Širinskienės vadovauta laikinoji tyrimo komisija, tyrusi galimą poveikį sprendimų priėmėjams ir politiniams procesams, sudaryta pažeidžiant Konstituciją, ir jos išvados yra neteisėtos.
Konstitucinis Teismas pasisakė, kad Seimo laikinajai tyrimo komisijai negalima pavesti neaprėpiamos apimties užduočių, o komisijos gali būti sudaromos ne bet kokiems, o tik ypatingiems, valstybinės svarbos, klausimams ištirti.
Laikinoji komisija dėl galimos neteisėtos įtakos Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams dirbo beveik dvejus metus. Gegužės viduryje Seimas patvirtino jos išvadas.
Komisija tyrimą vykdė trimis kryptis: aiškinosi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) tarnautojo Mindaugo Siaurio atleidimo ir laikinojo VTEK vadovo Virginijaus Kanapinsko skyrimo aplinkybes bei Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio ir tuometinio Seimo komiteto vadovo Povilo Urbšio vaidmenį, galimą politikų poveikį prokurorų darbui bei galimą privačių pensijų fondų įtaką Seimo nariams kreipiantis į Konstitucinį Teismą dėl Pensijų kaupimo įstatymo.
Dėl šios komisijos sudarymo į KT kreipėsi opozicinių konservatorių, liberalų ir socialdemokratų atstovai, prašydami išaiškinti, ar nekonkrečių užduočių komisijai formulavimas iš principo neprieštaravo laikinųjų tyrimo komisijų ir parlamentinės kontrolės sampratai.
Opozicijos atstovai argumentavo, kad komisijai nebuvo suformuluoti konkretūs valstybinės svarbos klausimai, tad komisija galėjo tirti iš esmės viską, kas vyko politiniame procese aštuonerius metus.