„Tik ambicingos struktūrinės reformos lems tolesnę Lietuvos pažangą ir didesnę gyventojų gerovę“, – rašoma ataskaitos skyriuje, kuriame aptarti 2018 metų veiklos prioritetai.

Pagrindiniais Vyriausybės artimiausio laikotarpio veiklos prioritetais minimos struktūrinės reformos, „kurias įgyvendinus juntamai pagerės žmonių gyvenimo kokybė“.

„ 2018 metais bus sukurtos prielaidos įgyvendinti mokesčių, inovacijų, švietimo, sveikatos apsaugos, pensijų reformas ir naujos šešėlinės ekonomikos mažinimo priemones“, – rašoma ataskaitoje.

Be kitų temų taip pat tarp prioritetų minima vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarka, parama vaikus auginančioms ir jaunoms šeimoms, elektros jungtis su Švedija, valstybės valdomų įmonių pertvarka, tačiau šiame skirsnyje neužsimenama apie prioritetus gynybos srityje.

Siūlė žiūrėti į darbus

„Valstiečių-žaliųjų“ lyderis Ramūnas Karbauskis teigė, kad reikėtų vertinti ne tekstą, bet tai, kad, pasak jo, šiemet dėl Lietuvos gynybos padaryta daugiau negu kada nors buvo padaryta.

„Buvusios Seimo daugumos laikotarpiu buvo priimtas susitarimas dėl krašto apsaugos finansavimo, kuris numatė, kad 2 proc. BVP bus skiriami nuo 2020 metų. Šita valdanti dauguma šitą sprendimą padarė dvejais metais anksčiau“, – sakė R. Karbauskis.

Premjeras Saulius Skvernelis irgi teigė, kad darbai šioje srityje daromi, ir esą jų nebūtina specialiai išskirti.

„Jūs pasižiūrėkite, mes kalbame apie šių metų šešias struktūrines reformas. Į tai ir koncentruojamės, bet tie darbai yra daromi toliau, ir nemanau, kad juos reikia kažkaip išskirti“, – sakė S. Skvernelis.

Opozicinės konservatorių partijos lyderis Gabrielius Landsbergis nuogąstavo, kad gynyba bus ta sritis, kuri nukentės ateityje labiausiai, ypač artėjant rinkimams.

„Pagrindinis nuogąstavimas apie ateitį yra tas, kad premjeras S. Skvernelis pasimokys iš „geriausių“ socialdemokratų (dabartinių socdarbiečių) tradicijų augant ekonomikai leisti pinigus tose srityse, kur būtų galima greitai pasigirti skambiomis frazėmis“, – sakė G. Landsbergis.

Didžiausią grėsmę kėlė auganti Rusijos karinė galia

Aptariant 2017 metus, Vyriausybės ataskaitos dalyje skirtoje Krašto apsaugos ministerijos veiklai, teigiama, kad saugumo situacija regione ir toliau yra sudėtinga. Lietuvos saugumui didžiausią grėsmę kėlė auganti Rusijos karinė galia ir sprendimai ją naudoti, pažeidžiant tarptautines normas ir įsipareigojimus.

„Žemas Rusijos karinės jėgos naudojimo slenkstis, pasirengimas naudoti konvencines ir nekonvencines priemones yra ilgalaikiai saugumo iššūkiai“, – teigiama ataskaitoje.

Pagal ataskaitą, kaip vienas pagrindinių Lietuvos saugumo garantų išliko narystė NATO ir Aljanso įgyvendinamos praktinės kolektyvinės gynybos ir atgrasymo stiprinimo priemonės (priešakinių pajėgų dislokavimas, tarptautinės pratybos).

„Lietuvai buvo ypač svarbu sudaryti kuo geresnes sąlygas Lietuvoje dislokuotoms NATO pajėgoms, užtikrinti, kad, kilus krizei, sąjungininkų pajėgos būtų pasirengusios iškart veikti kartu su nacionalinėmis pajėgomis. Lietuvos ilgalaikis interesas – nuolatinis ir svarus NATO ir atskirų sąjungininkų karinis buvimas Lietuvoje ir Baltijos regione, užtikrinantis patikimą atgrasymą, taip pat visapusiškas NATO pasirengimas atsakyti į įvairias, įskaitant kolektyvinę gynybą, krizes“, – teigiama ataskaitoje.

Pagal ataskaitą, ypatingos pastangos buvo skiriamos Jungtinių Amerikos Valstijų ( JAV) kariniam buvimui regione išlaikyti, naujoms iniciatyvoms ir projektams vystyti, JAV skiriamai finansinei paramai pritraukti ir JAV administracijos vykdomos saugumo politikos Baltijos šalių atžvilgiu tęstinumui užtikrinti.

„Buvo tęsiamas intensyvus praktinis bendradarbiavimas su kitais NATO sąjungininkais, ypač su Lietuvoje dislokuotoms NATO priešakinėms pajėgoms vadovaujančia Vokietija, taip pat su Jungtine Karalyste, Lenkija, Šiaurės ir Baltijos šalimis. Padidintas Lietuvos indėlis į tarptautines operacijas ir misijas – stiprinamas solidarumas su sąjungininkais ir prisidedama prie bendrų NATO pastangų kovoti su terorizmu“, – teigiama ataskaitoje.

Pagal ją, po Rusijos agresijos prieš Ukrainą susiformavęs politinis konsensusas Lietuvoje dėl šalies gynybos pajėgumų stiprinimo išliko tvirtas. 2017 m. Seimo priimta nauja Nacionalinio saugumo strategija įtvirtino sutarimą dėl kertinių Lietuvos kariuomenės plėtros krypčių ir numatė tolygų finansavimo augimą pasiekus 2 proc. BVP. Toliau sparčiai didinamas gynybos biudžetas, o tai sudaro prielaidas Lietuvos kariuomenės struktūros plėtrai ir modernizacijai.

Stiprėjant kibernetinėms grėsmėms, buvo stiprinamas skirtingų institucijų pastangų koordinavimas, toliau konsoliduojamos valstybės kibernetinio saugumo funkcijos. Patikimam atgrasymui ir gynybai itin svarbus veiksnys ir toliau yra visuomenės parama Lietuvos kariuomenei, pilietiškumo ir patriotizmo stiprinimas, atsparumo prieš informacines grėsmes didinimas, akcentuojama ataskaitoje.

Strateginiu tikslu įvardijamas siekis sukurti ir išlaikyti karinius pajėgumus, kurie saugotų Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorinį vientisumą, užtikrintų Lietuvos ir kitų NATO šalių kolektyvinę gynybą ir būtų parengti dalyvauti tarptautinėse operacijose ir misijose.

Rusija galėjo pradėti naudoti subtilesnes propagandos priemones

Ataskaitoje minima, kad 2017 m. Lietuvos gyventojų pasitikėjimas Lietuvos kariuomene svyravo tarp 53 ir 60 proc. ir vidutiniškai siekė 56 proc. Remiantis ankstesnėmis tendencijomis, šio rodiklio kitimo tempai nebūna greiti, pvz., per paskutinius 4 metus bendras augimas sudaro 2 proc.: 2014 m. – 54 proc., 2015 m. – 55 proc., 2016 m. – 54 proc., 2017 m. – 56 proc.

Aptariant Rusijos daromą informacinį poveikį, pažymima, kad 2017 m. 58 proc. Lietuvos gyventojų visiškai sutinka arba sutinka su teiginiu, kad Rusijos Federacija sąmoningai daro informacinį poveikį Lietuvos gyventojams, bandydama paveikti jų nuostatas.

„2017 m. rodiklio reikšmė yra panaši į 2014–2015 m. rodiklio reikšmes (atitinkamai 59 ir 55 proc.), todėl tikėtina, kad 2017 m. reikšmė buvo labiau išimtis nei tvari tendencija. Kita vertus, Rusijos Federacija galėjo pradėti naudoti subtilesnes propagandos priemones, todėl žmonės, akivaizdžiai jų nematydami, teigia, kad poveikis nedaromas“, – teigiama ataskaitoje.

Ataskaitoje atkreipiamas dėmesys, kad Lietuva, kaip NATO narė, dalyvauja Aljanso gynybos planavimo procese, kurio vienas iš etapų yra kas dvejus metus rengiamas visapusiškas Lietuvos gynybos politikos, planų ir įsipareigojimų vertinimas.

Ankstesniais nei 2015 m. laikotarpiais pagrindinė NATO gynybos planuotojų kritika buvo nukreipta į nepakankamą Lietuvos gynybos finansavimą. 2015–2016 m. vykusio NATO vertinimo metu Lietuva pirmą kartą po įstojimo į NATO sulaukė palankių vertinimų, rašoma ataskaitoje.

Pagal ją, 2017 m. vykusio vertinimo metu atkreiptas dėmesys, kad Lietuva politinį įsipareigojimą didinti gynybos finansavimą grindžia praktiniais žingsniais ir per itin trumpą laiką sugebėjo pasiekti 2 proc. BVP (2018 m.).

„Taip pat pagirtinas daugiau nei 30 proc. asignavimų skyrimas modernizacijai, Lietuvos indėlis į tarptautines operacijas. Bendras vertinimas atitinka reikšmę „gerai“, tačiau NATO ekspertai atkreipė dėmesį, kad dėl ilgamečio nepakankamo finansavimo ir įvertinus Lietuvos geopolitinę padėtį (pafrontės valstybės statusą) reikalingos didesnės nei 2 proc. BVP investicijos į gynybą“, – teigiama ataskaitoje.