Šiais metais taip pat sukanka šimtas metų, kai buvo pradėtas rengti žodynas. Pirmasis jo tomas buvo išleistas 1941 metais, o paskutinis - šiemet birželio pradžioje.

Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas antradienį savo kalboje Seime Lietuvių kalbos žodyno užbaigimą pavadino "šimtmečio žygdarbiu" bei "lietuviško žodžio švente", svarbia ne tik lietuviams, bet ir visiems indoeuropeistikos ir baltistikos tyrinėtojams pasaulyje.

"Lietuvių kalbos žodyną galima minėti kartu su Oksfordo anglų kalbos žodynu, arba 33 tomų Brolių Grimų vokiečių kalbos žodynu, išėjusiu 1854 - 1954 metais.(...) Lietuvių kalbos žodynas yra kultūros lobynas tikrąją to žodžio prasme", - teigė Seimo posėdyje kalbėjęs Vokietijos Greifsvaldo universiteto Baltistikos instituto direktorius profesorius Jochenas Range.

Lietuvių kalba, kaip viena seniausių indoeuropiečių kalbų, yra studijuojama ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

Lietuvių kalbos žodynas, kuriame yra surinkta ir aprašyta apie pusė milijono žodžių, yra didžiausias praėjusio amžiaus lietuvių kalbotyros veikalas, apimantis lietuvių kalbos leksiką nuo pirmųjų rašytinių šaltinių iki dabartinės šnekamosios ir raštų kalbos.

"Maža tauta gali būti didelė ne gyventojų skaičiumi ir ne teritorija, bet savo istorine atmintimi, perteikiama iš kartos į kartą pirmu pirmiausia kalba, ypač kai ta kalba, o tokia yra lietuvių kalba, įauga į kitų tautų kalbas ir kultūras ir jų į istorinę atmintį", - teigė Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Rolandas Pavilionis.

Lietuvių kalbos instituto direktorius Giedrius Subačius pažymėjo, jog Lietuvių kalbos žodynas yra "lietuvių kalbos veikalas, turintis daugiausia autorių ir daugiausia skaitytojų".

Žodyno pradžia siejama su 1902 metais, kai vienas žymiausių lietuvių kalbininkų Kazimieras Būga pradėjo surinktus žodžius rašyti į korteles.

Per šimtą metų buvo surinkta apie 5 mln. kortelių su žodžių ir jų vartosenos aprašymais.

Pirmasis aprašytas žodis pirmajame žodyno tome yra raidė a, paskutinis 20-ajame tome - "žvužvangt". Anot žodyno, kartojant šį žodį nusakomas smarkus žvangėjimas, pavyzdžiui: "Žvužvangt žvužvangt, šliu šliu - šuo bėgęs lenciūgu velkinas".

Lietuvos žodyno rengimui atskirais laikotarpiais vadovavo redaktoriai Juozas Balčikonis, Kazys Ulvydas, Jonas Kruopas, Vytautas Vitkauskas.

Visi žodyno tomai kartu sudėjus sveria beveik 40 kilogramų. Tačiau dabar ketinama pasinaudoti informacinių technologijų teikiamomis galimybėmis ir parengti "lengvesnę" elektroninę bei internetines žodyno versijas.

Seimas vienbalsiai priėmė rezoliuciją, kurioje paragino Vyriausybę kitų metų biudžete skirti 100 tūkst. litų žodyno kompiuteriniam variantui pradėti rengti.

Seimo pirmininkas A.Paulauskas savo kalboje apgailestavo, jog lietuviškam žodžiui ne visuomet skiriama pirmenybė prieš užsienietiškus žodžius.

Anksčiau Lietuvių kalbos žodyno užbaigimas buvo paminėtas Prezidentūroje ir Vyriausybėje.