aA
Apkaltos proceso tvarka daugiau nei prieš dešimtmetį iš prezidento posto pašalintas Rolandas Paksas neatgavo galimybės tapti Seimo nariu ir dalyvauti prezidento rinkimuose.
Rolandas Paksas
© DELFI / Kiril Čachovskij

Seimas antradienį balsavo dėl Konstitucijos pataisos, kuri R. Paksui būtų atvėrusi duris į rinkimus, tačiau tokiam sprendimui pritrūko balsų.

Už pagrindinio šalies įstatymo pataisą balsavo 83 Seimo nariai, prieš buvo 11 parlamentarų ir dar 13 susilaikė. Konstitucijos pataisos patvirtinimui reikėjo ne mažiau nei 94 parlamentarų balsų „už“.

Pats R.Paksas Seimo sprendimą vadina spjūviu demokratijai, tačiau yra tikras, jos Konstitucija dar bus pakeista.

„Apmaudu, kad politikai, kurie visą laiką kalbėjo, kad žmonėms reikia palikti spręsti, ar politikas gali kažką daryti, ar negali, pakeičia savo nuomonę ir pakeičia savo sprendimą. Apmaudu, kad tokie žmonės yra politikoje. O jeigu griežčiau pasakius, mano supratimu, tai yra spjūvis demokratijai“, - BNS antradienį sakė R.Paksas.

„Be tokiu atveju, kur aš bebūčiau, ar aš būčiau politikoje, ar aš būčiau ne politikoje, bet kokiu atveju anksčiau ar vėliau šitas sprendimas bus priimtas. Nes tai įpareigoja ir Jungtinės Tautos, ir Strasbūro teismas. Lietuva neš sankcijas, mokės pinigus, galbūt jai bus atimta balsavimo teisė Europos Taryboje ar kitose institucijose, tačiau bet kokiu atveju tas sprendimas bus priimtas“, - įsitikinęs europarlamentaras.

P. Gražulis paskelbė apie Darbo partijos išdavystę

R. Paksui naudingą Konstitucijos pataisą palaikė 37 socialdemokratai, 11 partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovų, 14 Darbo partijos politikų, 5 liberalai, 8 Lietuvos lenkų rinkimų akcijos politikai ir 8 Mišrios grupės nariai.

„Tvarkiečių“ atstovas Petras Gražulis atkreipė dėmesį, kad pusė Darbo partijos frakcijos paliko Seimo posėdžių salę. Iš viso Darbo partija Seime turi 29 atstovus, bet balsavime dalyvavo 14.

„Šiandien Darbo frakcija išdavė R. Paksą, partiją „Tvarka ir teisingumas“, - sakė P. Gražulis.

Naujuoju Darbo partijos pirmininku tapęs buvęs R. Pakso bendražygis Valentinas Mazuronis teigia, kad, jo žiniomis, nuomonės frakcijoje išsiskyrė, todėl Seimo nariai balsavo laisvai.

„Daryčiau prielaidą, kad taip buvo dėl galbūt skirtingų nuomonių, skirtingo traktavimo ir panašiai. Kiek aš mačiau, taip ir buvo: dalis frakcijos narių pasisakė ir balsavo teigiamai, dalis nedalyvavo balsavime", - teigė V. Mazuronis.

V. Mazuronis anksčiau buvo tas asmuo, kuris rėmė galimybės dalyvauti Seimo ir prezidento rinkimuose sugrąžinimą R. Paksui. Klausiamas, kaip būtų balsavęs dabar, politikas nuo atsakymo išsisuko: „Aš būčiau balsavęs taip, kaip liepia mano įsitikinimai ir širdis. Jeigu aš būčiau balsavęs, būčiau paklausęs įsitikinimų ir širdies. Dabar man neteko balsuoti, tai nereikėjo svarstyti".

Seime – galutinis nuosprendis R. Paksui
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Visi konservatoriai balsavo prieš arba susilaikė. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Andrius Kubilius pareiškė, kad Konstitucijos pataisa yra pernelyg išplėsta. Jo manymu, Europos Žmogaus Teisių Teismas pasisakė dėl R. Pakso dalyvavimo Seimo rinkimuose, tuo metu Konstitucijos pataisa norėta jam sugrąžinti teisę dalyvauti ir prezidento rinkimuose.

„Reikia tą praeitį prisiminti visą, ne tiktai Strasbūro teismą, bet ir tai, kas buvo čia, Lietuvoje, kai prezidentu būdamas R. Paksas savo postą, taip drįstu pasakyti, pardavė patarėjui Jurijui Borisovui. Prisiminkime, prisiminkime visus kitus dalykus. Prisiminkime prezidentą, kuris nesugebėjo iš tikrųjų deramai vykdyti savo priesaikos ir dirbti sąžiningai ir dirbti Lietuvai", - piktinosi A. Kubilius.

Draudimas kandidatuoti į Seimą - neproporcingas

Konstitucijos pataisa norėta nustatyti, kad „Seimo nariais negali būti renkami asmenys, kurie šiurkščiai pažeidė Konstituciją arba sulaužė priesaiką ir kuriuos apkaltos proceso tvarka Seimas pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino Seimo nario mandatą, jeigu nuo pašalinimo ar panaikinimo nepraėjo 10 metų“.

Į prezidentus kandidatuoti gali Lietuvos pilietis, kuris gali būti renkamas ir Seimo nariu.

Nuo R. Pakso pašalinimo iš prezidento posto apkaltos tvarka praėjo jau daugiau nei dešimt metų, taigi jei pataisa būtų buvusi priimta, šiam politikui būtų atsivėrusi galimybė dalyvauti 2016 m. Seimo rinkimuose.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) yra konstatavęs, kad draudimas R. Paksui iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose yra neproporcingas. Strasbūro teismo sprendimų įgyvendinimą prižiūrintis Europos Tarybos Ministrų komitetas pernai paragino Lietuvą priimti Konstitucijos pataisas, kurios leistų R. Paksui dalyvauti parlamento rinkimuose. Dėl galiojančio draudimo Lietuvai pritaikyta vadinamoji „sustiprintos priežiūros procedūra“.

A. Krupavičius: tai R. Paksui naudinga

Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius politologas Algis Krupavičius sako, kad trumpalaikėje perspektyvoje Seimo sprendimas R. Paksui naudingas. Mat jei Seimas būtų leidęs kandidatuoti į Seimą, R. Paksas būtų turėjęs vesti partiją į rinkimus ir atsisakyti Europos Parlamento nario mandato.

„Trumpalaikėje perspektyvoje galima matyti tam tikrų dividendų. Kitas dalykas, vis vien reikės Lietuvoje rasti sprendimą, nes yra Strasbūro teismo sprendimas dėl neproporcingos bausmės. Matyt, visais atvejais klausimas liks politikos darbotvarkėje. Sakyčiau, šiuo požiūriu R. Paksui toks Seimo balsavimas yra naudingas“, – teigė A. Krupavičius.

Algis Krupavičius
Algis Krupavičius
© A.Koroliovo nuotr.

Mat, aiškina politologas, politikas liks viešojoje erdvėje, ši tema bus vėl keliama. Gali būti, kad ši tema bus vienas rinkėjus mobilizuojančių veiksnių.

„Antra vertus, „Tvarkos ir teisingumo“ partijai R. Pakso nedalyvavimas rinkimuose nėra geras dalykas. Nes, vienaip ar kitaip, R. Paksas partijoje yra tas politikas, kuris gali šiek tiek padidinti rinkėjų palankumą“, – sakė politologas.

Jo nuomone, Seimas turėjo braukti brūkšnį ir priimti sprendimą, leidžiantį R. Paksui dalyvauti Seimo rinkimuose. Tuomet dalyvavimas rinkimuose būtų likęs R. Paksui ir partijai. Tačiau to padaryta nebuvo, situacija tęsiasi metų metais, o sprendimo nėra. A. Krupavičiaus nuomone, nepriimdama R. Paksui palankaus sprendimo, Lietuva Europos kontekste neatrodo gerai demokratijos ir įstatymo viršenybės požiūriu.

Negali dalyvauti rinkimuose nuo 2004 m.

R. Paksas negali dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose nuo 2004 metų, kai per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento pareigų. Konstitucinis Teismas pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.

Konstitucinis Teismas tuomet taip pat išaiškino, kad pareigų per apkaltą netekęs asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurioms reikalinga konstitucinė priesaika. Pakeisti šią nuostatą buvo galima tik pakeitus Konstituciją.

Pats R. Paksas jo pašalinimą iš pareigų vadino „antikonstuticiniu perversmu“.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Judėjimas, kuris išgąsdino ir Jungtines Tautas, ir „Facebook“: it vėžys plinta Lietuvoje, gali paveikti kiekvieną (386)

„Kontražvalgybos pokštai šioje grupėje nepralįs: apie mikročipų pasakas skiepuose šioje...

Sukrečiantis pasakojimas iš vienos skurdžiausių pasaulio vietų: apsilankę „kino teatre“ užsikrečia ŽIV (98)

Kaip žmonės gyvena didžiausiame Afrikos lūšnyne? Kokiais originaliais būdais jie užsidirba...

Orai: šaltis grįžta

Ketvirtadienį iš pietvakarių priartės tirštesnių debesų juosta, ji bandys uždengti vakarinių...

Po „Swedbank“ skandalo – žinutė klientams Lietuvoje: reputacijai tai atsilieps skaudžiai (329)

Trijose Baltijos valstybėse veikiantis Švedijos bankas „Swedbank“ galėjo būti įtrauktas...

Restorano atidaryme – į vaikystę grįžę Karolina Meschino su Remiu bei kiti žinomi veidai (108)

Trečiadienio vakarą įvyko oficialus restorano „Kiškio kopūstai“ atidarymas. Pasak naujosios...

Būsto rinkoje auga spaudimas kainoms: pasiūla dar niekada nebuvo tokia didelė (97)

2018 metais nekilnojamojo turto rinka ( NT ) Lietuvoje trečius metus iš eilės buvo savo aktyvumo...

Darbą banke iškeitė į prekystalį turguje: į vatą nevynioju ir klientų neapgaudinėju (14)

Kaunietė Irena Fiodorova didžiąją gyvenimo dalį praleido besidarbuodama banke, tačiau jau...

Vyrui atsivėrė akys, kai žmona pasiūlė išbandyti seksą trise (23)

Dar beskaitant straipsnį „Žmona palūžusi: vyro priklausomybė nuo pornografijos išskyrė...