Seimo vadovės V. Čmilytės–Nielsen nuomone, Seimo valdybos narių registruotą pasiūlymą dėl nuotolinio Seimo darbo turėtų palaikyti ir opozicija.
„Aš tikiuosi, kad šias statuto pataisas, kurios yra registruotos darbo grupės padarytu pagrindu, jos tikrai yra išsamios, atvertų kelią perėjimui prie nuotolinio, kad palaikymas joms bus platesnis“, – sakė Seimo vadovė.
V. Čmilytė–Nielsen teigė, kad visi techniniai sprendimai dėl nuotolinio Seimo darbo turėtų būti atlikti per 3–4 savaites.
„Realiai techniniai sprendimai turėtų būti parengti per 3–4 savaites, tikslios datos nežinome, bet iki gruodžio pabaigos sprendimai jau turėtų būti vietoje, mes galėtume pilnai pereiti prie nuotolinio darbo“, – prieš ketvirtadienio Seimo posėdį sakė V. Čmilytė–Nielsen.
Seimas šiandien apsispręs ir dėl 7 Seimo vicepirmininko, juo turėtų tapti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Jonas Jarutis. Seimo vadovė teigė, jog tikisi palaikymo.
„Manyčiau, kad vertinant tai, kad kalbamės šiandien ir apie nuotolinio darbo galimybę ir šiame kontekste Seimo valdybos vaidmuo dar labiau išauga, būtų logiška, jei joje būtų visų opozicinių frakcijų atstovai“, – kalbėjo V. Čmilytė–Nielsen.
„LVŽS kol kas nepavyksta turėti savo opozicijos lyderio, šis procesas stringa, tad sprendimas teikti jų atstovą dar kartą yra pakankamai logiškas“, – sakė ji.
Pats J. Jarutis vertindamas savo šansus sakė, kad Seimo vicepirmininko pozicija priklauso LVŽS.
„Visada šansai yra 50/50. čia yra tam tikras žingsnis iš valdančiųjų pusės, manau, kad jie suprato, jog galios žaidimai niekur nevedė. Nemanau, kad pavardė svarbu, bet ta pozicija priklausė didžiausiai opozicinei frakcijai“, – žurnalistams sakė J. Jarutis.
Pagal projektą, Seimo posėdžiai nuotoliniu būdu būtų organizuojami Seimo valdybos sprendimu, kai šalyje įvedama nepaprastoji padėtis, paskelbiama ekstremalioji situacija ar karantinas ir „gali kilti grėsmė Seimo darbui, nes dėl akivaizdžių objektyvių aplinkybių arba būtinybės riboti užkrečiamųjų ligų plitimą Seimo nariai negali susirinkti į Seimo posėdį Seimo rūmuose“.
Numatyta, kad turi būti užtikrintas nuotoliniame posėdyje dalyvaujančio Seimo nario tapatybės nustatymas. Parlamentarui balsuojant būtų reikalinga papildoma tapatybės registracija ir balsavimo momento fotofiksavimas, kad būtų galima įsitikinti, jog Seimo narys balsavo asmeniškai ir aiškiai išreikšta jo tikroji valia.
Be to, nuotoliniai posėdžiai, kaip ir vykstantieji gyvai, privalo būti transliuojami Seimo interneto svetainėje, o jų vaizdo ir garso įrašai išsaugojami.
Pataisos taip pat numato, kad nuotoliniai posėdžiai negalimi, kai rengiamas uždaras Seimo posėdis, pirmasis naujai išrinkto parlamento posėdis, posėdis, kuriame prisiekia išrinktas prezidentas, ministras pirmininkas, ministrai, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai, valstybės kontrolierius, Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai, kiti Seimo į pareigas skiriami asmenys;
Taip pat nuotoliniu būdu parlamentarai negalėtų dirbti ir tuomet, kai būtina surengti slaptą balsavimą.
Parlamento vadovybė antradienį nusprendė nuotoliniam Seimo darbui organizuoti naudoti „Microsoft Teams“ platformą.
Praėjusią savaitę siūlyta minimaliai pataisyti Seimo statutą, kad nuotoliniu būdu būtų galima rengti diskusijas per plenarinį posėdį, tačiau dauguma parlamentarų šias pataisas atmetė.
Seime dėl koronaviruso atšaukti dviejų dienų posėdžiai – pertrauka padaryta nuo lapkričio 25 dienos iki gruodžio 3 dienos.
Anksčiau pranešta apie šešis COVID–19 užsikrėtusius parlamentarus.