Siūloma įtvirtinti, kad per apkaltą pašalintas asmuo kitas Konstitucijoje nurodytas pareigas, kurių ėjimo pradžia yra susieta su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu, galėtų nuo apkaltos praėjus ne mažiau kaip dešimčiai metų.
Daugiau jokių papildomų sąlygų nesiūloma kelti. Tai atvertų kelią 2004 metais apkaltos būdu nušaltintam šalies vadovui Rolandui Paksui vėl kandidatuoti ne tik į Seimą, tačiau ir iškelti savo kandidatūrą Prezidento rinkimuose.
Konstitucinės teisės ekspertai komitetui be jau minėto pasiūlymo buvo suformulavęs ir dar vieną galimą variantą – jame buvo numatyta apkaltos būdu pašalintam politikui leisti kandidatuoti tik į Seimą.
Vis dėlto komitete buvo nuspręsta pritarti antrajam pasiūlymui, leidžiančiam nušalintam politikui, praėjus numatytam laikui, vėl kandidatuoti į bet kokią poziciją, kuri susijusi su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu.
Sabatauskas: užregistruoti projektą reikėtų dar šioje Seimo sesijoje
Kaip portalui sakė Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos narys Julius Sabatauskas, socialdemokratai palaikė pastarajį variantą. J. Sabatauskas parlamente dirbo ir R. Pakso apkaltos metu – jis buvo Seimo specialiosios tyrimo komisijos dėl apkaltos R. Paksui pirmininko pavaduotojas.
„Manau, kad antras, paprastesnis (variantas – aut.p) variantas yra žymiai geresnis, kadangi kalba eina apie asmenį, pašalintą apkaltos būdu iš pareigų – tai ar jis būtų netekęs Seimo nario mandato, ar tai prezidento, ar teisėjo. Šiuo atveju Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) savo byloje yra aiškiai pasakęs, kad negali būti amžino draudimo ir kad tas draudimas gali būti apribojamas – turi būti numatytas protingas terminas. 10 ar 15 metų yra per akis. Mano manymu, netgi dešimties pakanka“, – teigė J. Sabatauskas.
Kol kas nėra galutinai sutarta, kiek metų apkaltos būdu nušalintam politikui būtų draudžiama vėl kandidatuoti į pareigas, susijusias su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu.
J. Sabatausko nuomone, tokios Konstitucijos pataisos, kurių formuluotę paskelbė Ateities komitetas, pilnai patenkintų EŽTT sprendimą.
„Jau daug dešimtmečių vyrauja tokia tendencija, kad amžino draudimo profesijoms dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla negali būti. Todėl tas draudimas turi apsiriboti tik kažkokiu terminu, kad to asmens teisės nebūtų pažeistos“, – pabrėžė politikas.
Jis priminė, kad bent jau užregistruoti Konstitucijos pataisų projektą būtina kuo skubiau, nes Lietuvai gresia sankcijos dėl EŽTT sprendimo nevykdymo.
„Būtų žinia dar kartą, kad Lietuva tikrai ketina tai taisyti, nes, kaip žinia, jau ne kartą bandėme ir vis nepavykdavo. Dar šioje pavasario sesijoje reikėtų užregistruoti, rudens sesijoje pradėti svarstyti ir pirmas balsavimas dėl priėmimo galėtų būti rudens sesijos pabaigoje. Kiekvienas žingsnis bus stebimas, mes patys apie tai raportuosime, kad bandome“, – pažymėjo J. Sabatauskas.
Razma: frakcija dėl to iečių nelaužys
Savo ruožtu valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnės pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma taip pat patvirtino, kad apie galimas Konstitucijos pataisas frakcija kalbėjosi.
„Mūsų frakcijoje trumpai apie tai buvo kalbėta ir lyg sutarėme, kad reikia pasistengti galų gale tą pataisą priimti, nes tikrai nenormalu, kai tiek metų nesugebame tos pataisos priimti“, – Delfi sakė J. Razma.
Jis neslėpė, kad partija anksčiau laikėsi pozicijos, jog iš pareigų apkaltos būdu nušalintas politikas, praėjus nustatytam laikotarpiui, galėtų kandidatuoti tik į Seimą.
„Čia ir būdavo tos takoskyros su kitomis frakcijomis. (...) Dėl to, kad minėtos takoskyros komplikuodavo pataisos priėmimą, gal galų gale bus einama platesniu keliu, nes vis tiek reikia priimti, kažkaip susitarti.
Kai mūsų yra Seimo dauguma ir mūsų atsakomybė, tai matyt komiteto iniciatoriai konsultavosi su frakcijomis ir apsistojo ties tokiu variantu, kurį palaiko dauguma frakcijų. Manau, kad ir mūsų frakcija dėl to iečių nelaužys“, – teigė J. Razma.
Jis pritarė nuomonei, kad įregistruoti projektą dėl Konstitucijos pataisų galima dar šią pavasario sesiją.
„Tomis sankcijomis mums nuolat mojuoja, kol kas jų negavome, bet turbūt irgi Europos Tarybai gali kantrybė baigtis. Geriau susitvarkyti. Aš tikiuosi, kad šįkart išspręsime, nes ta istorija, man atrodo, visiems atsibodo“, – pridūrė TS-LKD frakcijos seniūnės pirmasis pavaduotojas.
Siūlymą palaiko ir opozicija, ir valdantieji: lieka vienas klaustukas
Ateities komiteto suformuotas galimas Konstitucijos pataisas palaiko ir neseniai susikūrusi opozicinė Lietuvos regionų frakcija.
„Frakcija pritaria. Tiksliai nepamenu, bet atrodo, kad pritarėmė, jog būtų 10 metų laikotarpis. Tie metų jau praėjo, tai vienas dalykas. Kitas dalykas – jau prasidėjo ES procedūros, mes jau tuoj būsime baudžiami ir kaip valstybė turėsime nuostolius. Privalome tuos dalykus išspręsti, tai privalėjome padaryti jau seniau. Labai vėluojame“, – Delfi sakė frakcijos seniūnas Jonas Pinskus.
Savo palaikymą pataisų formuluotei pareiškė ir valdančioji Laisvės frakcija.
„Ta pozicija pakankamai vieninga. Tik dėl dešimties metų laikotarpio – ir mūsų frakcijos pozicija, ir bendrai diskutavome, kad tai vis tik yra minimalus laikotarpis, kad jis galėtų būti ir 15 metų. Tai gali ir keistis. Dešimt metų yra ta žemutinė riba, skaičius gali būti ir didesnis“, – sakė frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė.
„Galbūt per laiką susivienodino tos pozicijos visų. Vis tik sprendimą reikia priimti“, – teigė parlamentarė.
Savo ruožtu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narė Agnė Širinskienė taip pat akcentavo, kad valstiečiai visada buvo už tai, jog būtų parenkamas dešimties metų laikotarpis ir kad būtų leidžiama asmeniui, pašalintam iš pareigų apkaltos būdu, vėl kandidatuoti į visus politinius postus.
„Kyla klausimas, ar 15 metų yra proporcingas terminas. (...) Buvo ir praėjusios kadencijos mūsų komitete svarstoma ta nuostata. Liko nuogąstavimai, kad jeigu būtų pasirinktas pirmas variantas, dalis Seimo narių būtų diskriminuojami ir jie netektų galimybės būti ministrais“, – pirmąjį ekspertų siūlytą variantą, kuris buvo atmestas, komentavo A. Širinskienė.
Todėl, pasak politikės, džiugu, kad Seimo nariai pagaliau, atrodo, rado sutarimą.
„Mes labai ilgai neįgyvendinome ir Konstitucinio Teismo sprendimo, ir EŽTT sprendimo, ir esame įklimpę į labai sudėtingas stebėjimo proceduras, kai valstybė turi Europos Tarybai teikti paaiškinimus vos ne kas pusmetį. Būtų gerai pagaliau kažkaip tą problemą išspręsti“, – pažymėjo LVŽS frakcijos narė.
Ji teigė tikinti, kad šioje pavasario sesijoje galima spėti įregistruoti projektą ir net praeiti pateikimo stadiją.
„Tai būtų protinga pavasario sesijoje. Jei pavasario sesija prasitęs, norint galbūt būtų įmanoma netgi suspėti su svarstymu. Kai yra priėmimo stadija, reikia trijų mėnesių intervalo tarp dviejų balsavimo. Kai daromos Konstitucijos pataisos, skaičiuoji, kad tas intervalas tekstų vasarai, nes tada jis praeina savaime tarp posėdžių ir tas laikas nėra sugaištamas. Jei dabar bus pateiktas rudenį, tai priėmimo geriausiu atveju būtų galima tikėtis 2022 metų pavasarį“, – teigė A. Širinskienė.
Suformuotai Konstitucijos pataisų formuluotei pritaria ir Darbo partijos frakcija.
„Mūsų frakcija kalbėjo apie tai, pasiūlėme Ateities komitetui tą sprendimą, kad po dešimties metų žmogus galėtų vėl kandidatuoti ir tegul jau tada rinkėjai renkasi. Mano asmenine nuomone, ir frakcijos yra tokia nuomonė, kad dešimt metų“, – sakė frakcijos seniūnas Vigilijus Jukna.
Seime derinama pataisa dėl Pakso
Seimo Ateities komitetas praėjusią savaitę paskelbė, kad siūlo Konstitucijos pataisos formuluotę dėl kandidatavimo po apkaltos – tai būtų leidžiama praėjus dešimties metų terminui.
Ateities komiteto vadovas, Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas Raimundas Lopata sakė, kad dėl siūlymo įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą rastas skirtingų politinių jėgų atstovų konsensusas.
„Lietuvai jau dešimt metų nevykdant EŽTT sprendimo R. Pakso byloje, Ateities komitetui, veikiančiam kaip politinio lygmens diskusijų platformai, pavyko sutelkti frakcijų atstovus ir rasti konsensusą dėl EŽTT sprendimą įgyvendinančių Konstitucijos pataisų, kurios galėtų turėti politinį palaikymą Seime“, – R. Lopata cituojamas pranešime.
Europos Žmogaus Teisių Teismas 2011 metais konstatavo, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R. Paksui yra neproporcingas.
Niekaip nepriimant Konstitucijos pataisų, kurios R. Paksui atvertų kelią į rinkimus, Strasbūro teismo sprendimų vykdymą prižiūrintis Europos Tarybos Ministrų Komitetas Lietuvai pritaikė vadinamąją sustiprintos priežiūros procedūrą.
R. Paksas iš prezidento pareigų buvo pašalintas 2004 metais, nuo tada jis negali būti renkamas šalies vadovu ir Seimo nariu.
Konstitucinis Teismas pripažino, kad R. Paksas sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.
Teismas yra išaiškinęs, kad per apkaltą posto netekęs asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurioms reikalinga konstitucinė priesaika. Anot jo, norint pakeisti šią nuostatą, būtina taisyti Konstituciją.
