Prieš dabartinio premjero iniciatyvą ir toliau tęsti darbus balsavo 1 Seimo narys, susilaikė – 30. Tiesa, po balsavimo Seimo nariai Dainius Kreivys, Žygimantas Pavilionis ir Gabrielius Landsbergis patikslino, kad vis dėlto nori, kad jų balsai būtų priskirti prie susilaikiusių.

Kaip balsavo Seimo nariai, galima pažiūrėti čia. Pagal frakcijas – čia.

Yra linkęs tartis

Išgirdęs kolegų vertinimus S. Skvernelis, visų pirma, nusprendė padėkoti už gimtadienio sveikinimus ir susitikimus frakcijose.

„Visais atvejais, kai bandėme spręsti klausimus be sutarimo, dažniausiai arba nepriimdavome sprendimo, arba priimdavome tokį, kuris keldavo daug įvairiausių audrų“, – aiškino premjeras.

Anot jo, svarbiausiais klausimas mes turime susitarti. Ypač, jei galvojame apie ilgalaikį poveikį turinčius sprendimus, tarkime, švietimo reformą.

„Gyvenimas keičiasi. Klausimas, ar keičiasi aplinkybės ir politinės jėgos, apie kurias pasisakyta prieš trejus ar daugiau metų. Jei mes matome pokyčius, atsinaujinimą, manau, galime ieškoti sutarimų ir korekcijų tomis temomis, kurios kažkada buvo pakankamai kategoriškos išsakytos“, – apie pastabas dėl bendradarbiavimo su partijomis, kurioms pareikšti įtarimai, kalbėjo S. Skvernelis.

Raudonas linijas jis aiškino brėžiantis korupcijos, skaidrumo klausimais.

Premjeras patikino, kad Vyriausybėje esą nebus nė vieno žmogaus, kuriuo jis abejotų, baimintųsi, kad jis imsis neskaidrių ar nesąžiningų veiksmų.

„Vienodos galimybės, vienodas prieinamumas, galimybės daryti sprendimus, švietimas, sveikatos priežiūra – esminis iššūkis, kurį turime įgyvendinti. Galimybės maksimaliai turi būti vienodos. Ar mes sugebėsime tai pasiekti? Nebus taip paprasta“, – pripažino jis.

Saulius Skvernelis

Taršių automobilių mokestis – jau nuo sausio 1 dienos

Paklaustas, kokių papildomų mokesčių imtųsi pirmiausiai, S. Skvernelis patikino, kad jau nuo kitų metų pradžios tikisi įvesti taršių automobilių mokestį.

„Tą žingsnį darome ir darysime, sausio 1 d. tai tikrai bus įprasminta, kalbat apie taršių automobilių, taršių senų automobilių, kuriuos norima įvesti į Lietuvą (mokestį – DELFI), kad tai būtų tam tikra finansinė paskata jų neįvežti. Nekalbu apie tai, kuo šiandien naudojamasi, kas yra registruota. Bent pirmasis žingsnis bus, kad Lietuva nebūtų seno automobilių parko importo šalimi, kalbat apie registracijos mokestį, rinkliavą. Kad neapsimokėtų senus taršius automobilius atvežti į Lietuvą. Taip pat reikėtų kalbėti apie skatinimą, kalbant apie esamą automobilių parką“, – sakė S. Skvernelis.

Jis taip pat pakartojo norintis slapto balsavimo.

„Jei Seimas tokią valią pareiškia ir mano norui pritaria, aš palaikau slaptą balsavimą. Jis objektyvesnis, laikui imlesnis“, – sakė S. Skvernelis.

Vardijo S. Skvernelio darbus

„Dauguma S. Skvernelio vietoje būtų pasirinkę lengvesnį kelią, plaukti pasroviui, neerzinti opozicijos. Tačiau buvo pasirinktas permainų kelias“, – paprašytas pasisakyti aiškino Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos Seime atstovas Jonas Jarutis.

Anot jo, peržvelgiant beveik trejų metų laikotarpį akivaizdu, kad premjero ir ministrų kabineto veikla pateisino visuomenės lūkesčius ir prisidėjo prie socialiai lygesnės Lietuvos kūrimo.

„Pagaliau atsigręžta į vidutinį žmogų“, – sakė J. Jarutis.

Jis gyrė S. Skvernelio sprendimus įvesti vaiko pinigus, padidinti pensijas, sumažinti vaistų kainas. J. Jarutis minėjo ir tokius Vyriausybės pasiekimus kaip augantis darbo užmokestis, kylančias švietimo įstaigų darbuotojų, medikų algas.

„Visa tai lėmė, kad Lietuva tapo patrauklia šalimi gyventi ir sugrįžti tautiečiams“, – dėmesį į emigracijos masto mažėjimą taip pat atkreipė parlamentaras.

Jonas Jarutis

S. Skvernelį vadino žodžio žmogumi

Frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ (Suvereni Lietuva) frakcijos seniūnas Vytautas Kamblevičius aiškino, kad, kai premjeru tapo S. Skvernelis, lietuvių gyvenimas pagerėjo. Jis esą pats geriausias ministras pirmininkas, kokį šiuo metu galime turėti.

„Visa tai nuveikta per sąlyginai trumpą laiką“, – sakė parlamentaras.

V. Kamblevičius tiki, kad ir premjeras, ir naujoji koalicija dirbs ne dėl to, kad įtiktų rinkėjams, o kad Lietuvoje gyventi būtų geriau.

„S. Skvernelis yra žodžio žmogus ir tikras lyderis“, – premjerą gyrė ir Lietuvos ateitimi vadino „tvarkietis“.

Jis taip pat paragino negadinti S. Skvernelio gimtadienio ir balsuoti už jo perrinkimą.

Vytautas Kamblevičius

Atkreipė dėmesį į ministrus

Savo ruožtu Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS – LKD) frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis džiaugėsi, kad S. Skvernelis buvo linkęs užmegzti dialogą ir valstybę valdyti sutarimu, o ne konfliktu. Tačiau kartu jis pažėrė ir kritikos.

„Daugeliui kelia nerimą tai, kad prie naujos valdančiosios koalicijos prisijungė partija, kuriai pareikšti įtarimai. Tokiu atveju daug jautriau žiūrima į tai, kokios ministerijos jai gali atitekti“, – sakė Seimo narys.

Omenyje jis turėjo siūlymą Krašto apsaugos ministerijos valdymą pavesti partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovams.

G. Landsbergis savo kalboje taip pat užsiminė apie Susisiekimo ministeriją. Antradienio rytą S. Skvernelis pareiškė, kad Rokas Masiulis tikrai neteks susisiekimo ministro pareigų.

„Mano supratimu, vienintelis ministras šiandien, kuris yra paliktas – finansų ministras. Nuo jo priklauso, kokia politika bus“, – aiškino TS – LKD lyderis, dėmesį norėdamas atkreipti į finansų valdymą.

G. Landsbergis patikino, kad TS – LKD frakcija šiame balsavime žada susilaikyti.

Gabrielius Landsbergis

Pažėrė klausimų

Tuo metu Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen atkreipė dėmesį, kad šiuo metu vis dar nėra atsakyta į klausimus, kurie – aktualūs ne tik opozicijai, bet ir kiekvienam pilietiškam visuomenės nariui.

„Ar premjeras ketina prisiimti atsakomybę ir vykdyti susitarimus, numatytus koalicijos sutartyje, kas yra kandidatai į ministrus, ar tarp jų yra moterų, ką planuojama daryti su Seimo pirmininko postu, ar bus keičiama Vyriausybės programa“, – tuos klausimus vardijo ji.

Pasak V. Čmilytės-Nielsen, šiandien premjeras mums siūlo pažaisti pokerį.

„Esame kviečiami pasitikėti avansu“, – situaciją apibūdino ji.

V. Čmilytė-Nielsen patikino, kad išliks nuosekli, S. Skvernelio aptariamu klausimu nepalaikys.

Viktorija Čmilytė-Nielsen

Nuomonės išsiskyrė

Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos seniūnas Andrius Palionis tikino puikiai suprantantis, kad svarbiausias klausimas šiuo metu – socialinės atskirties mažinimas.

„Mūsų frakcija balsuos už S. Skvernelio kandidatūrą“, – patikino jis.

Mišri Seimo narių grupė sutarė, kad dėl aptariamu klausimu balsuos laisvai.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė aiškino, kad S. Skvernelį palaikys. Ji teigiamai vertino premjero darbus bandant suvaldyti šešėlį, korupciją, gyrė sprendimus įvesti vaiko pinigus, padidinti pensijas.

Andrius Palionis

Daugumos pažadų esą neįvykdė

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūno pavaduotojas Algirdas Sysas sakė, kad Vyriausybės programa buvo susijusi su darna. Jis klausė, ar darna buvo Vyriausybėje, valdančiųjų daugumoje.

„Buvo daug pažadų, labai gražių pažadų. Po šių metų galiu drąsiai pasakyti, kad daugokai visose srityse pažadų neįvykdyta. Užsimota buvo labai stipriai“, – kalbėjo A. Sysas.

Vis dėlto, anot jo, frakcija netrukdys perrinkti S. Skvernelį.

Algirdas Sysas

Iš valdančiųjų – palaikymas

Antradienio rytą valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis sakė, kad dėl S. Skvernelio abejonių nėra.

„Ar jūs girdėjote kokias nors abejones kada nors?“ – žurnalistams Seime sakė parlamentaras.

Lietuvos socialdemokratų darbo partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas tikino, kad premjeras dirba gerai.

„Vertinimas dėl premjero yra pozityvus, žmonės ypač vertina jo sprendimus socialinėje srityje“, – BNS teigė politikas.

„Tvarkos ir teisingumo“ lyderis Remigijus Žemaitaitis tvirtino, kad su S. Skverneliu sutarta dėl būsimų darbų.

Valdančioji koalicija turi 75 narius iš 141.

Mandagumo atstatydinimas

Premjeras turi būti vėl paskirtas, nes Vyriausybė grąžino įgaliojimus prieš pusantros savaitės prisiekusiam prezidentui Gitanui Nausėdai.

Tokia procedūra, kartais vadinama mandagumo atsistatydinimu, yra numatyta Konstitucijoje.

Premjeras su prezidentu taip pat turės suderinti naujosios Vyriausybės sudėtį, šiuo klausimu jie buvo susitikę pirmadienį.

Valdantieji sako, kad atnaujintoje Vyriausybėje turėtų pasikeisti daugiau nei vienas ministras, nes liepos pradžioje dėl jos formavimo sutarė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lietuvos socialdemokratų darbo partija, „Tvarka ir teisingumas“ bei Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga.

S. Skvernelis iš pradžių žadėjo, kad po pralaimėtų prezidento rinkimų atsistatydins iš pareigų, bet vėliau apsigalvojo ir nusprendė likti poste.

Šiuo metu „valstiečiai“ formaliai kontroliuoja 12 iš 14 ministerijų veiklą, o dar du portfelius turi „socialdarbiečiai“.

Pagal naują sutartį, koalicijos partneriams iš viso priklauso penkios ministerijos.

G. Nausėda sakė, kad atnaujintoje Vyriausybėje pageidautų matyti ir moterų.