Antradienį po svarstymo už šį įstatymą balsavo 63 parlamentarai, prieš – 5, 14 susilaikė. Dėl įstatymo dar bus balsuojama priėmimo stadijoje.
Kaip per diskusiją Seime pastebėjo valstiečių žaliųjų frakcijos narys Robertas Šarknickas, svarstomo įstatymo objektas yra šeima, nors pats šeimos apibrėžimas yra didžiulė teisinė problema, nėra tiksliai aišku, ką galima laikyti šeima
„Europoje vyksta labai daug konferencijų šiuo klausimu, ir yra iš teisės pusės labai daug spragų ir iki šiol nėra sutarimo. Šis įstatymo projektas, kuris teikiamas, yra vos ne konstitucinis principinis keitimas, ir kalba apie kryptis. Bet jo kryptys, aš bijau, kad gali nulemti apibrėžimus, kas yra šeima. Aš nenoriu, kad už borto liktų vieniši žmonės, viengungiai“, – kalbėjo R. Šarknickas.
Parlamentaras taip pat atkreipė dėmesį į Seimo Teisės departamento pastabas, kad teikiamo įstatymo projekto nuostatos yra deklaratyvios, ir jo įgyvendinimo galimybės lieka neaiškios.
Siūlymai atsispindi kituose įstatymuose
Socialdemokratas Algirdas Sysas perskaitęs įstatymą prisiminė Ostapo Benderio mintį: „Nemokykite mūsų gyventi, suteikite geriau mums materialinę pagalbą".
„Šeima turbūt ne šventa dvasia gyvena. Ir man kyla klausimas, ar priėmus šitą įstatymą, jei kiltų krizė - atlyginimus, pensijas mažinsime tik ne šeimos nariams? O vaiko pinigus arba bedarbio išmokas - viengungiams, o šeimos nariams nemažinsime? Taip mes galime pažeisti lygiateisiškumo principus. Tame įstatyme yra daug rūko, o mažai konkretikos“, - kritikavo A. Sysas.
Parlamentaras sukritikavo įstatymo nuostatas, kad savivaldybės turi nustatyti šeimos stiprinimo prioritetus, esą jos ir taip rūpinasi tokiais praktiniais dalykais kaip socialinės išmokos, kompensacijos, materialine pagalba.
Pasak parlamentaro, visa tai, kas siūloma šiuo įstatymu, galima rasti kituose įstatymuose.
„Norėčiau, kad ne priiminėdami tokius įstatymus, o priiminėdami konkrečius sprendimus, mes neužmirštume, kad yra šeima, jie turi interesus, vaikus, pomėgius, norus, ir kad jie galėtų juos realizuoti. Šitas įstatymas prie realizavimo neprisidės“, - sakė A. Sysas.
Pasigenda politikos koordinavimo
Vienas iš įstatymo iniciatorių konservatorius Rimantas Jonas Dagys akcentavo demografines problemas.
„Dėl senėjimo proceso sumažėjo beveik 250 tūkst. žmonių, dar planuojama pusę milijono prarasti, ir visą laiką girdisi tokios pačios kalbos – kad mes viską pasieksime per atskirus įstatymus. Tai yra tokių kalbėjimų pasekmė“, - sakė R. J. Dagys.
Parlamentaras piktinosi, kad šeimos klausimus kuruoja vos trys žmonės Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje. Jis pažymėjo, kad įstatyme kalbama, apie tai, ką turėtų daryti valstybė, kad šeimos ryšiai būtų stipresni, tačiau jame nekalbama apie šeimos apibrėžimą.
„Jis nekalba apie jokias diskriminacijas skirtingų šeimų atžvilgiu. Numatoma kompleksinė pagalba tiek infrastruktūros prasme, kurios dabar niekur nėra. (...) Skėtinis koordinuojantis įstatymas jau seniai būtinas, nes pasekmės demografinės yra būtent dėl to, kad į tai visiškai nekreipiame dėmesį“, - kalbėjo R. J. Dagys.
Kalbama apie bazinį paslaugų šeimai paketą
Pagal įstatymo projektą siūloma įteisinti bazinį paslaugų šeimai paketą, kurio prieinamumą savo teritorijoje užtikrintų visos savivaldybės. Bazinis paslaugų šeimai paketas turės užtikrinti galimybes šeimai gauti būtiną pagalbą, orientuotą į šeimos gebėjimų savarankiškai spręsti iškylančias problemas, kurti saugią, sveiką ir darnią aplinką savo šeimoje.
Projektu taip pat siūloma steigti naujas institucijas - Nacionalinę šeimos tarybą ir Šeimos politikos komisiją. Nacionalinė šeimos taryba būtų šeimos politikos formavimo ir įgyvendinimo vertinimo patariamoji institucija, veikianti visuomeniniais pagrindais ir sudaroma iš savivaldybių šeimų tarybų, mokslo ir studijų institucijų, šeimų organizacijų ir su šeimomis dirbančių organizacijų atstovų. Jos sudėtį tvirtintų Seimas.
Nacionalinė šeimos taryba dalyvautų formuojant šeimos politiką ir nustatant strategines šeimos politikos kryptis ir šeimos stiprinimo prioritetus, palaikytų ryšius su Lietuvos šeimomis, šeimų organizacijomis ir su šeimomis dirbančiomis organizacijomis, analizuotų jų lūkesčius, teiktų Seimui ir Vyriausybei išvadas ir pasiūlymus dėl šeimos politikos įgyvendinimo.