Iš 128 užsiregistravusiųjų už tai, kad reikia iš naujo spręsti dėl dotacijos „socialdarbiečiams“, balsavo 65. Prieš šį sprendimą buvo 63 parlamentarai.

Parlamentarai nusprendė ir dėl to, kad kitas, kontraversiškai vertinimas valdančiųjų sumanymas - biudžeto pataisa, numatanti, jog LSDDP dotacijai skirtos lėšos būtų skolinamos kartu su lėšomis, reikalingomis užtikrinti įsipareigojimus NATO, - būtų svarstoma toliau. Šį sprendimą palaikė 117 parlamentarų, 7 buvo prieš.

Abu šiuos klausimus toliau ketinama svarstyti lapkričio 8 d., kada bus sprendžiama, ar atmesti prezidentės veto.

Socialdemokratas Juozas Olekas valdančiųjų siūlymuose keisti partijų finansavimo tvarką įžvelgė galimų Konstitucijos pažeidimų.

„Aš palaikau prezidentės teikiamą veto, nes, svarstant įstatymo projektą Seime, mes kalbėjome, kad gali būti padaryti ir Konstitucijos pažeidimai. Visų pirma, kada Seime susiformavus naujam dariniui bandoma gauti finansavimą“, - aiškino J. Olekas.

Tai, kad į prezidentės veto būtų įsiklausyta, agitavo ir Seimo narys Mantas Adomėnas. Jis juokaudamas siūlė „Seimo nario krepšelius“, kuriuos su savimi išsinešti galėtų frakcijas paliekantys politikai.

Spalio 26 d. D. Grybauskaitė vetavo ir tobulinti grąžino valdančiųjų iniciatyva Seime priimtas bei daug diskusijų sukėlusias pataisas, kurios į valstybės lėšas leistų pretenduoti LSDDP.

Pasak prezidentės, valdančiųjų siūlomas finansavimo modelis mažina kokybės standartus partijoms ir sukuria prielaidas neatsakingai švaistyti biudžeto lėšas, kai Lietuvos politinė sistema ir taip išgyvena pasitikėjimo krizę.

Prezidentės patarėjas Mindaugas Lingė, Seime argumentuodamas D. Grybauskaitės veto bei aiškindamas jos teikiamus pasiūlymus, pabrėžė, kad valdančiųjų iniciatyva siekiamos priimti pataisos skatina kurti vienadienes partijas.

M. Lingė pabrėžė, kad, D. Grybauskaitės įsitikinimu, visos politinės partijos, atstovaujamos Seime, turi teisę gauti dotaciją, tačiau, akcentavo jis, partijų finansavimo sistema neturi būti patogi piktnaudžiavimui. Todėl, pasak M. Lingės, prezidentė siūlo įvesti tris saugiklius dotacijas gauti siekiančioms, bet rinkimuose nedalyvavusioms parlamentinėms partijoms.

Pirmasis saugiklis numato, kad dotacijos būtų mokamos tik iki artimiausių Seimo rinkimų, kol partija įgaus galimybę pretenduoti į įprastą biudžetinį finansavimą. Antruoju saugikliu siūloma nutraukti tokios dotacijos mokėjimą partijai, jeigu ji susijungia su kita valstybės finansuojama partija. Galiausiai siūlomas saugiklis, jei pagrindinė partija už šiurkščius pažeidimus netenka valstybės finansavimo, jos pagrindu įkurtam naujam politiniam vienetui dotacija apskritai neturėtų būti skiriama.

Atmesdama valdančiųjų siūlytas pataisas, D. Grybauskaitė nepritarė ir tam, kad nuo 2020 m. būtų visiškai atsisakyta procentinės balsų kartelės. Pasak jos, tai reikštų, kad mokesčių mokėtojų pinigais būtų finansuojamos visos be išimties partijos, net ir vienadieniai politiniai dariniai.

M. Lingė taip pat pristatė prezidentės siūlymą, kad politinių partijų įstatymo pataisos įsigaliotų nuo 2019 m. Tad priėmus prezidentės siūlymus LSDDP lėšų tektų laukti dar kurį laiką.

D. Grybauskaitė taip pat atmetė pataisas, leidžiančios naujai sukurtoms partijoms skolintis kartu su lėšomis, reikalingomis užtikrinti įsipareigojimus NATO.

Atmesdama „socialdarbiečiams“ naudingas pataisas ji, teigė, jog partinė veikla negali būti prilyginta ypatingos svarbos strateginiams valstybės tikslams ir finansuojama skolintomis lėšomis.

D. Grybauskaitė pabrėžė, kad, sutapatinus gynybos ir partinės veiklos poreikius, krašto apsauga tapo partinių susitarimų įkaite.

ELTA primena, kad priimant partijų finansavimo įstatymo pataisas valdantieji susidūrė su didžiuliu opozicijos pasipriešinimu ir kritika. Opozicijai nesiregistravus balsavime, partijų finansavimo įstatymo pataisų klausimas buvo kelis kartus atidėtas.

Tačiau galiausiai buvo pritarta ir „socialdarbiečių“ Andriaus Palionio ir Juozo Bernatonio partijų finansavimo įstatymo pataisoms. Pagal šių politikų įstatymo pataisų projektą, po Seimo rinkimų registruotai naujai politinei parlamentinei partijai lėšų iš biudžeto skirtų Vyriausybė.

Iki įstatymo pataisų valdančiojoje koalicijoje esantys „socialdarbiečiai“, kaip rinkimuose nedalyvavusi partija, negalėjo pretenduoti į valstybės dotaciją. Tokia situacija susiklostė po to, kai, skilus Lietuvos socialdemokratų partijai, buvo įkurta Gedimino Kirkilo vadovaujama Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP).

Priimtos pataisos taip pat numato, kad po rinkimų įkurtos, bet parlamentinę frakciją turinčios partijos dotacijos dydis būtų lygus mažiausiems parlamentinei partijai tuo metu skirtiems valstybės biudžeto asignavimams, padaugintiems iš naujos parlamentinės partijos ir mažiausiai finansuojamos parlamentinės partijos frakcijų narių skaičiaus santykio.