Parlamentarai norėtų KT paklausti, ar per Seimo rinkimus daugiamandatėje rinkimų apygardoje Andriaus Tapino ir viešosios įstaigos „Laisvės TV“ vykdoma plataus masto informacinė kampanija „Viso gero, Woldemortai“, nukreipta prieš Lietuvos lenkų rinkimų akciją- Krikščioniškų šeimų sąjungą (LLRA-KŠS), bei pažeidimai vienmandatėje Panerių-Grigiškių rinkimų apygardoje Nr. 11 turėjo esminės įtakos Seimo rinkimams.

Beje, Seimo nariai įregistravo ir naujų pasiūlymų šiam projektui.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė siūlo papildyti kreipimosi dėl galimų Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų į Konstitucinį Teismą tekstą, kuriame būtų įrašyti ir priekaištai Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui dėl neveikimo.

„Seimo pirmininkas Seimo narių nesupažindino su gautu LLRA–KŠS šių metų spalio 31 d. skundu, vienasmeniškai priėmė sprendimą neteikti klausimo svarstyti Seimui bei nesikreipti į Konstitucinį Teismą su paklausimu, neinicijavo nenumatyto Seimo posėdžio sušaukimo“, - tokį tekstą siūloma įrašyti į nutarimo projekto preambulę.

Pasiūlymą įregistravusi A. Širinskienė sako, kad „Seimo nutarimo priėmimo aplinkybės gali būti reikšmingos Konstituciniam Teismui pateikiant išvadą dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų per 2020 m. rinkimus“.

Seimo narys, Centro partijos-Tautininkų pirmininkas Naglis Puteikis siūlo Seimui kreiptis į Konstitucinį Teismą ne tik dėl Panerių-Grigiškių rinkimų apygardos rinkimų rezultatų, bet ir dėl Deltuvos pietinės apygardos, apimančios Ukmergės rajoną.

Jo teigimu, šioje rinkimų apygardoje taip pat nustatyta šiurkščių Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų, kurie leidžia įtarti galimą rinkimų rezultatų klastojimą. Tokį pasiūlymą įregistravęs N. Puteikis siūlo paprašyti KT išvados, ar per Seimo narių rinkimus vienmandatėje Deltuvos pietinėje apygardoje, nustatant rezultatus pirmajame rinkimų ture (spalio 11 d.), nebuvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas.

Kadenciją baigiančiame Seime turi šansų būti realizuota parlamentarų grupės iniciatyva dėl galimų Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų kreiptis į Konstitucinį Teismą. Lapkričio 5 d. už tai numatantį nutarimo projektą po pateikimo balsavo 62 Seimo nariai, prieš buvo 27, susilaikė 26 parlamentarai. Jeigu projektui bus pritarta po svarstymo, jo dar laukia priėmimo stadija.

Kreipimosi į KT autoriai konstatuoja, kad Konstitucijoje nustatyta Seimo teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą su paklausimu dėl išvados, ar nebuvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas.

Kreipimosi tekstą pasirašė Seimo „valstiečiai“, socialdarbiečiai, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovai.