aA
Seimas svarstys dėl keturių dienų darbo savaitės valstybės ir savivaldybių įmonių bei įstaigų darbuotojams, auginantiems vaikus iki trejų metų, leisti dirbti keturias dienas arba 32 valandas per savaitę, mokant vidutinį darbo užmokestį.
Viktorija Čmilytė-Nielsen
Viktorija Čmilytė-Nielsen
© DELFI / Josvydas Elinskas

Po pateikimo siūlymui pritarta bendru sutarimu. Projektas grįš į posėdžių salę gruodžio 14 d.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė Nielsen savo kalboje Seime norėjo sugriauti keletą, pasak jos, klaidingų prielaidų, kurios pasklido dėl šio projekto.

„Tai nėra naujos papildomos socialinės garantijos suteikimas tėvams. Pagal mūsų projektą, sutrumpinta darbo norma galės pasinaudoti asmuo, kuris anksčiau grįš iš vaiko priežiūros atostogų, ir atsisakys vaiko priežiūros išmokos.

Taigi tai tėra alternatyvos sukūrimas. Asmuo galės arba dvejus metus būti vaiko priežiūros atostogose, arba jas sutrumpinti ir grįžti į darbo rinką anksčiau, pasirinktinai, mainais gaudamas lankstesnes darbo sąlygas iki vaikui sukaks treji metai“, – aiškino V. Čmilytė Nielsen.

Kartu Parlamento vadovė pabrėžė, kad, priėmus įstatymą, privataus sektoriaus darbuotojų sąlygos dėl to nepablogės.

„Jos niekaip nesikeis“, – aiškino V. Čmilytė Nielsen.

Seimo pirmininkė tokį pasiūlymą aiškino tuo, kad ir vaiko priežiūros išmokos, ir įstaigų darbo užmokesčio fondai yra formuojami iš tų pačių valstybės lėšų.

„Taigi vaiko išmokos pinigų sutaupymas galėtų būti panaudojamas kompensuojant galimus įstaigų praradimus dėl keturių dienų darbo savaitės įvedimo. Tuo tarpu privačiose įmonėse sutrumpintos darbo normos įgyvendinimas gultų išimtinai ant įmonės pečių. Nesukūrus mechanizmo tokioms išlaidoms kompensuoti, tai būtų tik dar vienas papildomas mokestis verslui“, – dėstė V. Čmilytė Nielsen.

Kalbėjo apie atlyginimų atotrūkį

Seimo pirmininkė atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje vyrų ir moterų atlyginimų atotrūkis siekia 16 procentų.

„Ekspertų manymu, reikšmingos įtakos tam turi pertrauka, kurią dažnu atveju moteris turi karjeroje dėl vaiko priežiūros. Kai moteris grįžta į darbo rinką po vaiko priežiūros atostogų, joms tenka darbo užmokesčiu vytis vyrus kolegas, ir labai dažnai tas procesas užtrunka iki pat pensijos.

Šią problemą būtų galima efektyviau spręsti kuriant teisinį mechanizmą, kuris skatintų anksčiau grįžti iš vaiko priežiūros atostogų į darbą, taip tiesiog sukuriant alternatyvą tiems, kurie norėtų ja pasinaudoti. Vienu iš tokio teisinio mechanizmo instrumentų ir galėtų būti mūsų siūloma sutrumpinta darbo norma“, – teigė V. Čmilytė Nielsen.

Kitos šalys jau išbandė

Pasak Seimo pirmininkės, rengiant projektą, buvo konsultuojamasi su darbo teisės ekspertais. Ji nemato pagrindo abejonėms dėl siūlymo prieštaravimo Konstitucijai.

„Preliminariai projektą apsvarstęs Teisės ir teisėtvarkos komitetas prieštaravimų Konstitucijai taip pat neįžvelgė. Dėl kitų Teisės departamento pastabų esame pasiruošę konstruktyviam dialogui“, – sakė V. Čmilytė Nielsen.

Ji priminė, kad pilotinius tokius projektus jau yra išbandžiusios tokios šalys kaip Islandija, Švedija, Japonija, šiuo metu vykdo Ispanija, Naujoji Zelandija.

„Ne viena valstybė pradėjo būtent nuo viešojo sektoriaus. Rezultatai rodo, kad sutrumpinus darbo savaitę didėja ne tik darbuotojų pasitenkinimas darbu, bet ir darbo efektyvumas“, – kalbėjo V. Čmilytė Nielsen.

Sako, kad tai tik pirmasis žingsnis

Projektui palaikymą išsakė Laisvės frakcijos narys Vytautas Tomas Raskevičius irgi pastebėjo, kad dėl panašaus reglamentavimo vyksta diskusijos keliose šalyse, ir kol kas rezultatai yra labai pozityvūs.

„Svarbus šio projekto kontekste ir lyčių lygybės failas. Lietuva yra viena iš tų Europos valstybių, kur yra labai ilgos vaiko priežiūros atostogos. Ir toks projektas paskatintų žmones, kurie augina mažamečius vaikus, o ypač moteris, grįžti į darbo rinką“, - kalbėjo V. T. Raskevičius.

Parlamentaras klausė, ar ilgalaikėje perspektyvoje projekto teikėja matytų tokių idėjų perkėlimą ir į privatų sektorių.

Seimo pirmininkė sakė, kad mato tai kaip pirmąjį žingsnį.

„Net neabejoju, kad jis pasiteisintų visomis prasmėmis. Kalbant apie dabartinę situaciją, tokio mechanizmo taikymas neturėtų tapti papildoma našta verslui. Bet neabejoju, kad kai kurios pažangiausios įmonės ir pačios jau siūlytų ir taikytų, galbūt pasiremdamos teigiama patirtimi, kuri yra kitose valstybėse, ir galbūt būtų mūsų viešajame sektoriuje. Manau, kad tai yra ateities klausimas“, - sakė V. Čmilytė Nielsen.

Ragino ieškoti kompromiso

Demokratų frakcijos narys Lukas Savickas paragino ieškoti kompromiso šiuo klausimu ieškoti kompromiso Seimo salėje.

„Ir šiandienos posėdis parodė, kaip svarbu ieškoti susitarimo ne tik vienoje salės pusėje, bet ir kitoje. Šiame kontekste norėjau užduoti savo klausimą, girdžiu argumentus, kad norisi projektą teikti dėl išskirtinumo viešajam sektoriui. Tačiau tuo pačiu iš mūsų frakcijos pusės norėtųsi kalbėti, kad, jeigu jau judėti ta kryptimi, tai taikyti ne tik viešajam, bet ir privačiam. Ar siekiant kompromiso būtumėte atvira diskusijoms, kaip nekurti takoskyros tarp viešo ir privataus?“, - sakė L. Savickas.

Seimo pirmininkė patikino, kad ji yra ne prieš plėsti tą siūlymą ateityje.

„Tačiau aš noriu atkreipti dėmesį, kad ta takoskyra egzistuoja, ir, kaip jau minėjau anksčiau, natūralu, kad kalbant apie užmokestį, privatus sektorius yra toli nuėjęs nuo viešojo. Natūralu, kad, ar tai būtų darbo stabilumas, ar garantijos, jos sukuria tam tikrą balansą sistemoje, kuri būti iš viso išbalansuota. Siūlymas pradėti nuo viešojo sektoriaus yra pagrįstas. Jei pasiteisintų, jis būtų plečiamas“, - sakė V. Čmilytė Nielsen.

Šimonytė idėją remia

Premjerė Ingrida Šimonytė remia idėją valstybės ir savivaldybių įmonių bei įstaigų darbuotojams, auginantiems vaikus iki trejų metų, leisti dirbti keturias dienas arba 32 valandas per savaitę, mokant vidutinį darbo užmokestį, rašė BNS.

Trumpesnė darbo savaitė būtų taikoma vienam iš tėvų, įtėvių arba globėjų.
„Tai būtų būdas toms moterims, kurios prižiūri vaikus, suderinti ir grįžimą į darbą, ir tam tikrus labai objektyvius (...) įsipareigojimus, kurių, auginant mažą vaiką, yra“, – antradienį komentavo premjerė.

Darbo kodekso pataisą Seimui svarstyti teikia parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir kiti liberalų frakcijos nariai.

I. Šimonytė mano, kad Trišalėje taryboje dėl to kils diskusijų.
„Kaip į tai pažiūrės darbdaviai, teks diskutuoti, nes nesinorėtų, kad tai būtų kažkokia nuostata, kuri diskriminuos vaikus auginančius tėvus darbo rinkoje ir dėl tos vienos dienos per savaitę svarstytų, ar tokį žmogų verta samdyti“, – aiškino premjerė.

Nebūtų taikoma privačiame sektoriuje

V. Čmilytė-Nielsen abejoja, kad galima įžvelgti diskriminaciją, nes keturių dienų darbo savaite galėtų pasinaudoti tik viešojo sektoriaus darbuotojai, tokia tvarka nebūtų taikoma privačiame sektoriuje.
„Kalbos apie diskriminaciją negali būti. Jokios sąlygos privačiame sektoriuje dirbantiems žmonėms nėra bloginamos“, – kalbėjo pataisų iniciatorė.

„Tai gera priemonė, kuri galėtų tapti alternatyva lanksčiai derinti vaikų priežiūrą iki trejų metų ir darbą viešajame sektoriuje“, – pridūrė V. Čmilytė-Nielsen.
Pasak jos, įvedus tokį reguliavimą ir privačiam sektoriui, tai galėtų tapti papildoma našta.
„Reikėtų eiti pažingsniui“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Seimo teisininkai pataisas kritikuoja

Tuo tarpu Seimo teisininkai Seimo vadovės pataisas kritikuoja, nes keturių dienų darbo savaitė būtų leidžiama tik valstybės ar savivaldybių įmonių darbuotojams, bet ta išimtimi nepasinaudotų ir valstybės tarnautojai, pareigūnai, teisėjai, prokurorai bei privatus verslas.

„Svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas nepažeidžia Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės, darnios pilietinės visuomenės principų ir asmenų lygiateisiškumo principo“, – sakoma Teisės departamento išvadoje.

Tačiau Teisės ir teisėtvarkos komitetas pateikė išvadą, kad pataisos Konstitucijai neprieštarauja ir gali būti Seime pradėtos svarstyti.
„Valstybės tarnautojams ir kitiems viešojo sektoriaus darbuotojams turi būti garantuotos ne mažesnės socialinės ir ekonominės teisės bei garantijos, negu kitiems darbuotojams. Bet tai nereiškia, kad jiems negali būti suteiktos didesnės apimties teisės ir garantijos siekiant valstybės tarnybą ar plačiąja prasme – viešąjį sektorių, padaryti patrauklesniu, užtikrinti jo stabilumą ir tinkamą funkcijų įgyvendinimą“, – nurodoma komiteto išvadoje.

Dabar, kol vaikui sukaks treji metai, jį prižiūrinčiam vienam iš tėvų darbdavys darbo vietą turi išsaugoti, ji negali būti panaikinama.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(10 žmonių įvertino)
1.4000

Top naujienos

Žiniasklaida: iš Baltarusijoje įstrigusių migrantų – nemalonus „siurprizas“ Lukašenkai (26)

Ne vienas Artimųjų Rytų gyventojas, praleidęs kelias savaites miškuose prie Baltarusijos ir...

Eurų išpardavimas ima kelti nerimo: tai dar prisidės prie kainų augimo, bet kai kas gali ir išlošti (11)

Bendroji Europos valiuta – euras – trečiadienį JAV dolerio atžvilgiu krito iki žemiausio...

Po ramesnio sekmadienio lauks nemalonūs orai

Sniegą ir šlapdribą atnešęs ciklonas šiandien tols į šiaurės rytus, o naujo ciklono debesys...

Druskininkuose po kelių valandų elektros tiekimas atstatytas atnaujinta 01:21 (136)

Šeštadienio vakarą Druskininkuose netikėtai įsiviešpatavo tamsa. Sunerimę miesto gyventojai...

Po slapto tyrimo – skandalinga operacija: kaip pareigūnai konkuravo su gaujų lyderiais (11)

Į nusikalstamą susivienijimą susibūrę elitinio policijos skyriaus pareigūnai buvo gerai...

Karjeros finišo tiesiąją pasiekusi ir su savo sirgaliais atsisveikinusi Krupeckaitė: esu labai laiminga (8)

„Lyg Holivude, o ne Panevėžyje“, – prieš UCI Čempionų lygos startą jaudulio neslėpė...

Vilniuje per girto vairuotojo gaudynes apgadinti du policijos automobiliai (1)

Vilniaus senamiestyje, netoli stoties rajono, policijos reikalavimui sustoti nepaklusęs sustoti ir...

Maisto kurjeriui prireikė policijos pagalbos: pirmą kartą susidūriau su tokiu klientu (25)

Laisvalaikiu maisto kurjeriu dirbantis vilnietis buvo priverstas prašyti policijos pareigūnų...

Vilniaus ir Kauno eglės atima žadą: kuri sulauks daugiau lietuvių simpatijų šiemet? balsavimas (311)

Vilnius ir Kaunas – didžiausi Lietuvos miestai, tad ir jų Kalėdų eglių įžiebimai sulaukia...

Neretai ruošdami arbatą žmonės daro didelę klaidą: tai gali labai pakenkti organizmui (6)

Arbata , ypač vaistažolių , laikoma sveiku gėrimu, neretai sveikesniu ir už kavą. Tiesa, dėl...