ELTA primena, kad dėl koronaviruso grėsmės pasigirdo siūlymų Seimui kuriam laikui nesirinkti į posėdžius.

Ketvirtadienį prezidento vyriausioji patarėja Jūratė Šovienė Seimui pristatė G. Nausėdos dekretą dėl Seimo sausį priimto Civilinio turto konfiskavimo įstatymo grąžinimo. Pasak jos, prezidentas Seimo idėją palaiko, tačiau kartu įžvelgia ir tam tikrų rizikų.

„Priimtas įstatymas indikuoja rimtas rizikas, susijusias su neproporcingu asmenų teisių ribojimu bei kelias abejones dėl jo atitikties Konstitucijoje įtvirtintiems teisinės valstybės principams. Gera idėja rizikuoja žlugti ties pirma byla, atsidursiančia Konstituciniame Teisme“, - Seimo nariams sakė prezidento patarėja.

Prezidentas Seimui sausio pabaigoje gražino turto civilinio konfiskavimo įstatymą. Kritikos sulaukusį ir diskusijas sukėlusį įstatymą Prezidentūra į parlamentą pasiuntė su patobulinimais, leisiančiais, pasak jos, sumažinti riziką kvestionuoti šio įstatymo atitiktį Konstitucijai.

Prezidentūra teigia, kad šalies vadovas atsižvelgdamas į teisės ekspertų Seimo priimtam įsakymui išsakytą kritiką, siūlo įstatymo pakeitimus, kurie išsaugo pamatinį įstatymo tikslą ir mažina riziką, kad įstatymo nuostatos vėliau bus pripažintos nesuderinamomis su Konstitucija.

Prezidentūra pasiūlė keisti Seimo siūlytą nuostatą, įtvirtinančią galimybę pradėti civilinio turto konfiskavimo procedūrą, jeigu bent viena iš įstatyme įtvirtintų sąlygų atsirado bet kada po 2010 m. gruodžio 11 d.
Pagal siūlomą naują tvarką, įstatymas galės būti taikomas asmens turtui, įgytam po 2010 m. gruodžio 11 d., jeigu asmuo bus įtariamas, kaltinamas, nuteistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už korupcinius ar organizuotus nusikaltimus, jau įsigaliojus šiam įstatymui.

Be to, šalies vadovas nurodė, kad Policijos departamento sudaromi organizuotų grupių narių sąrašai, įtraukimas į kuriuos yra viena iš galimų asmens civilinio turto konfiskavimo sąlygų, turi remtis kriterijais, kurie numatyti įstatymuose, o ne poįstatyminiuose aktuose, kaip nustatyta Seimo priimtame įstatyme.

Seimo pritarimo sulaukusiame civilinio konfiskavimo įstatyme konfiskuoti asmens turtą būtų leidžiama, jei jis būtų įtariamas, kaltinamas arba nuteistas už sunkius ir kai kuriuos apysunkius nusikaltimus.
Asmens turtą teisėsauga taip pat galėtų konfiskuoti, jei jis priklauso nusikalstamoms grupuotėms ar jo turto vertė neatitinka asmens teisėtų pajamų, o šis skirtumas viršija 100 tūkst. eurų.