Už tai, kad V. Matuzą būtų leidžiama patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę, balsavo 79 Seimo nariai, prieš buvo 1 parlamentaras ir 4 tautos atstovai susilaikė.

Gynėsi žiniasklaidos antraštėmis

Pats V. Matuzas siekė įtikinti kolegas, kad panaikinus jo teisinį imunitetą jis bus neteisingai apkaltintas. Kaip argumentą jis minėjo žiniasklaidos publikacijų antraštes „V. Matuzas iš žilvyčių susikrovė milijonus“, „V. Matuzo nusikaltimus į šviesą velka sąžiningumu garsėjanti paslaptinga grupuotė“, „Galimi antrankiai kelia siaubą“, „Prisidirbo konservatorius, bet kalti priešai“, „Konservatoriams neramu dėl kolegos munduro“, „Vinis į konservatorių karstą“.

Konstitucija garantuoja nekaltumo prezumpciją, tačiau atrodo, kad man ji negalioja. Nes jau akivaizdžiai esu padarytas nusikaltėliu, esą susikrovęs milijonus, suorganizavęs naują matuzinių grupuotę, šantažu ir grasinimais neva privertęs nusikalsti ne vieną verslininką ar valdininką. Pasirodo, esu ne tik nusikaltėlių grupuotės vadas, bet ir vienas įtakingiausių, ar gal net įtakingiausias, konservatorius“, - skundėsi V. Matuzas.

Politikas aiškino nepadaręs jokių nusikaltimų ir siūlė atkreipti dėmesį į įvairias detales.

„Pavyzdžiui, Panevėžio žurnalistus teisėsaugininkai informavo, kad į Generalinę prokuratūrą dėl mano neliečiamybės kreiptasi balandžio 6 d., tačiau ši jo dokumentą gavusi neva balandžio 10 d. ir grąžinusi jį tobulinti. Laikinajai komisijai prokurorai turėjo dar vieną versiją – esą dėl mano neliečiamybės prašymas buvo jau lapkritį. Sutapimas ar ne - prieš kelis mėnesius buvusio Panevėžio STT viršininko bičiulis žurnalistas rašė: „Partijoje likusi pilka masė tokia romi ir buka, kad per neseniai vykusius partijos skyriaus lyderio rinkimus niekas net neišdrįso pasiteirauti V. Matuzo apie jo žmonai pateiktus įtarimus“, - gynėsi konservatorius.

„Na, taip, maža neatrodo – nusikaltėlio etiketė, kreivi žvilgsniai, spaudimas žmonai, vaikams ir kiekvienam, kuris išdrįsta pripažinti, kad mane pažįsta“, - skundus tęsė V. Matuzas ir teigė, kad už šio politinio sumanymo stovi tam tikri žmonės, nors neįvardijo, kas jie.

V. Matuzo manymu, iš generalinio prokuroro pateiktos medžiagos esą aišku, jog nėra nė menkiausių įrodymų, jog jis būtų padaręs bent vieną nusikaltimą. Tiesa, su šia medžiaga susipažino laikinoji Seimo komisija, kuri nutarė Seimui siūlyti leisti panaikinti teisinį parlamentaro imunitetą.

Konservatorius teigia, kad iš 22 įtariamųjų byloje jis pažįsta vos keletą žmonių, todėl jis spėja, jog visi įtarimai jam pagrįsti tik šių jam nepažįstamų žmonių prisipažinimais ir teiginiais.

„Kalbu apie klasikinę politinę bylą ir tik laiko klausimas, kas bus kitas. O kas kitas tikrai bus, beveik neabejoju. Tai vyks tol, kol politikai teisėsauga naudosis kaip susidorojimo su neįtikusiais įrankiu“, - sakė V. Matuzas.

Beje, kad teisėsauga naudojamasi norint pašalinti politinius priešininkus, nuolat kalba ir Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas, kuris kaltinamas organizavęs apgaulingą partijos buhalterijos tvarkymą.

E.Klumbys: teiginiai apie politinę bylą - normali gynybinė taktika

V. Matuzą gynė ir kai kurie jo partijos nariai. Konservatorius Rimantas Jonas Dagys teigė, kad V. Matuzo išsakyti kaltinimai teisėsaugai yra labai rimti, todėl paklausė jo, ar Seime nereikėtų sudaryti komisijos, galinčios ištirti visą šį procesą. V. Matuzas teigė tokios komisijos tikrai pageidaująs.

Jis sakė prašęs laikinosios tyrimo komisijos apklausti papildomai kai kuriuos asmenis, turinčius informacijos apie bylą, tačiau esą pavardžių neįvardinęs, nes norėjęs apsaugoti tuos žmones, kurie „po to gali būti terorizuojami“.

Kolegą užstojo ir konservatorius Edmundas Pupinis, kurio nuomone, komisija privalėjo įvertinti bylos politiškumą, bet esą to nepadarė. Jis pasipiktino ir tuo, kad laikinoji tyrimo komisija, kurioje pats E. Pupinis dirbo, neapklausė jokių asmenų, kurie galėjo turėti informacijos apie bylą. To buvo prašęs V. Matuzas, nors ką konkrečiai ji siūlė apklausti, neįvardijo.

„Darbiečio“ Sauliaus Bucevičiaus paklaustas, ką turi mintyse sakydamas, kad tai klasikinė politinė byla, V. Matuzas atsigręžė į istoriją: „Aš kalbėjau apie konkrečius žmones, kurie dar Sąjūdžio laikais, labai neaiškiomis aplinkybėmis ir talkinant kai kuriems galbūt buvusiems agentams tikėjosi, kad ir po 1995 m. turės galimybę dirbti Panevėžio mieste“.

Pasak V. Matuzo konservatoriai nuo 1995 m. įsitvirtino Panevėžyje, o neva tam priešinosi tam tikri asmenys, kurie vis bandė konservatorius nustumti.

Nepaisant V. Matuzo teiginių apie bylos politiškumą, dauguma parlamentarų vis tik teigė, kad Seimas negali aiškintis, ar Seimo narys kaltas, ar nekaltas.

„Įtarimai yra rimti. Žinoma, visados turi teisė ir privalai gintis. Tai labai normalu. Tačiau vienintelė vieta, kur gali apsiginti ir įrodyti savo nekaltumą, yra teismas. Reikia sudaryti visas galimybes, kad tai būtų galima padaryti teisme. Kito kelio, nenuėmus imuniteto, nėra“, - teigė „tvarkietis“ Egidijus Klumbys.

„Teiginiai, kad tai politinis persekiojimas, tai įprasta ir suprantama gynybinė pozicija. Šioje vietoje nebėra, ką sakyti, kai yra Generalinės prokuratūros išdėstyti faktai“, - sakė „tvarkietis“.

Įtarimų sąrašas ilgas

DELFI primena, kad pasak generalinio prokuroro, ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad Seimo narys V. Matuzas organizavo „Panevėžio energijai“ vadovaujančių ir atsakingų darbuotojų piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi.

Manoma, kad parlamentaras galėjo siekti, jog „ŽilVyčio kooperatinei bendrovei“ būtų sudaromos išskirtinės sąlygos laimėti „Panevėžio energijos“ organizuotus keturis biokuro viešuosius pirkimus, kurių bendra vertė siekia apie 17,5 mln. Lt be pridėtinės vertės mokesčio. Šie konkursai vykdyti 2010–2011 m.

Taip pat įtariama, kad tuo pačiu laikotarpiu Seimo narys organizavo „Panevėžio miškų urėdijos“ urėdo ir urėdijos viešųjų pirkimų komisijos piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, norėdamas, kad būtų sudarytos išskirtinės sąlygos ŽŪK „Dobilas“ neteisėtu būdu laimėti dar vieną – miško valymo ūkinių paslaugų – pirkimo konkursą, kurio vertė siekė apie 63 tūkst. Lt.

Teisėsaugininkų nuomone, surinkta medžiaga suteikia pagrindą įtarti, kad V. Matuzas organizavo KB „ŽilVytis“ atstovaujančių asmenų veiksmus, kai 2011 m. apgaule buvo gautos Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos valstybės biudžeto paramos lėšos - iš viso 680 tūkst. Lt.

Be to, Seimo narys galėjo organizuoti Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio žemėtvarkos skyriaus vedėjos piktnaudžiavimą tarnyba ir siekti, jog nesilaikant teisės aktų būtų sudaromos išskirtinės sąlygos „ŽilVyčio kooperatinei bendrovei“ išsinuomoti 73 valstybinės žemės ūkio paskirties sklypus Panevėžio rajone.

Prie įtarimų sąrašo pridėta ir tai, jog dalyvaudamas „Panevėžio miškų urėdija“ organizuojamose profesionaliose medžioklėse V. Matuzas galėjo piktnaudžiauti Seimo nario tarnybine padėtimi, nes nemokėjo už medžioklę privalomų mokesčių bei klastojo dokumentus apie sumedžiotus žvėris, sumokėtus mokesčius.

Atliekant šį tyrimą pranešimai apie įtarimus iš viso buvo įteikti 22 asmenims, tarp jų ir vienam juridiniam asmeniui. Teigiama, kad dauguma įtariamųjų pripažįsta savo kaltę visiškai arba iš dalies ir duoda išsamius parodymus apie nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes.