Už nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis anksčiau buvo baudžiama laisvės atėmimu nuo 5 iki 20 metų arba įkalinimu iki gyvos galvos. Nuo šiol už šiuos nusikaltimus grės įkalinimas nuo 8 iki 20 metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
Kiek papildomai mokesčių mokėtojams gali kainuoti Seimo priimtos BK pataisos, kol kas nėra žinoma.
Bausmių griežtinimo politika Europoje nepasiteisino
Teisės instituto direktorius Algimantas Čepas mano, kad griežtindamas bausmes už nužudymus Seimas eina lengviausiu keliu.
„Lietuva pagal nužudymų skaičių yra viena pirmaujančiųjų Europoje, - DELFI sakė A.Čepas. – Europoje nepasiteisino bausmių griežtinimo politika, todėl Lietuva, siekdama kuo griežčiau nubausti žudikus, eina lengviausiu keliu. Manau, kad į šią problemą reikia pažvelgti kur kas giliau ir ieškoti priežasčių, dėl ko žmonės tampa žiauresni“.
Jis taip pat pabrėžė, kad Lietuvoje bausmės ir taip jau esą yra griežtos – bene griežčiausios Europos Sąjungoje.
Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centro duomenimis, mūsų šalyje nuo 2000 iki 2007-ųjų liepos žudikų aukomis tapo 4 tūkst. 431 žmogus. Nužudymų skaičius pastaraisiais metais beveik išlieka stabilus. Tiesa, 2005-aisiais buvo nužudyta 390, o praėjusiais metais – 294 žmonės.
Siekia užkirsti kelią sunkiems nusikaltimams
Teisės ir teisėtvarkos komiteto narė, parlamentarė Aldona Staponkienė įsitikinusi, kad griežtinant bausmes žudikams Seimui tik iš dalies gali pavykti užkirsti kelią sunkiems nusikaltimams.
„Tai tik vienas iš faktorių, kad griežtinant bausmes galima sumažinti nužudymų skaičių, nors iš tikrųjų ne vien bausmių griežtumu šių tikslų reikia siekti, - sakė A.Staponkienė. – Manau, kad reikėjo sugriežtinti bausmes, nes visi matome, kas dedasi Lietuvoje – pasitaiko, jog per dieną nužudomi net keli žmonės“.
Tiesa, parlamentarė įsitikinusi, kad griežtesnės bausmės pirmiausiai turėtų būti skiriamos asmenis, kurie nužudymams ruošėsi iš anksto.
„Tikiuosi, kad šios įstatymo pataisos privers susimąstyti tuos žmones, kurie nužudymus planuoja iš tam tikro keršto ar dalyvauja nusikalstamų grupuočių veikloje“, - teigė Valstiečių liaudininkų ir pilietinės demokratijos frakcijos pirmininkė.
Teisės pakomitečio pirmininkas Vidmantas Žiemelis pabrėžė, kad bausmės už neatsargius bei nužudymus labai susijaudinus nėra sugriežtintos.
„Atsisakėme mirties bausmės, įvedėme įkalinimą iki gyvos galvos, tačiau nužudymų šalyje nemažėja, - sakė Tėvynės Sąjungos narys. – Gal ir teisingai pasielgėme sugriežtindami bausmes – vis dėlto, kalba eina apie žmogaus gyvybės atėmimą. Tačiau ar sunkių nusikaltimų sumažės, manau, priklausys nuo teisminės praktikos“.
BK numatytos griežtesnės bausmės bus skiriamos už nusikaltimus padarytus nuo liepos vidurio. Jeigu žmogus buvo nužudytas anksčiau ir žudikas dar nėra nuteistas, teismai juos galės teisti pagal anksčiau galiojusį BK.
Parlamentarai neprisimena, kad būtų sugriežtinę bausmes
Nors BK pataisoms Seimas pritarė dar birželio 28-osios vakariniame posėdyje, praėjus daugiau kaip mėnesiui ne visiems parlamentarams yra žinoma, kad nuo šiol teismai žmogžudžiams galės skirti griežtesnes bausmes.
Įstatymo projektą Seimui teikęs Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas DELFI negalėjo paaiškinti, kodėl buvo nuspręsta keisti bausmių politiką.
„Tikrai negalėsiu pasakyti, nes neprisimenu“, - neslėpė šiuo metu atostogaujantis parlamentaras.
Į paprastą klausimą negalėjo atsakyti ir kiti komiteto nariai – vidaus reikalų ministras Raimondas Šukys, konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Nijolė Steiblienė bei Gintaras Steponavičius.
Komiteto pirmininko pavaduotojas Vladimiras Volčiok užsiminė prisimenąs, kad buvo ketinta sugriežtinti bausmes už nužudymus, tačiau negalėjo pasakyti, kodėl. „Turbūt gavome papildomą statistiką ir pasižiūrėję į skaičius nusprendėme, kad nusikaltimų padaugėjo, o gal tai buvo Europos Sąjungos sprendimas?“ – svarstė J.Sabatausko pavaduotojas.
Kai kurių šaltinių teigimu, nors BK pataisoms Seimo nariai pritarė, jos didelio dėmesio nesusilaukė – tuo metu parlamente buvo užvirusi kova dėl Teismų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto svarstymo. Nors šalies vadovas ragino nedelsti, įstatymas iki šiol nepriimtas.
„Priimdami BK pataisas parlamentarai nulemia bausmių politiką, todėl keista, kad be didelių ginčų Seimas pritarė projektui, - DELFI stebėjosi vienas teisininkas. – Jeigu projektą teikę politikai neprisimena, kad savo rankomis sugriežtino bausmes už nužudymus, greičiausiai jie šio projekto net neskaitė“.
DELFI nepavyko susisiekti su projektą teikusiais komiteto nariais Petru Baguška, Jonu Pinskumi ir Česlovu Juršėnu.