Vakarinio posėdžio pradžioje buvo palaimintas Seimo pirmininko Artūro Paulausko ir Užsienio reikalų komiteto pirmininko Justino Karoso parengto pareiškimo dėl Sausio 13-osios bylos projektui. Iniciatoriai jį įvertino kaip diplomatijos kalba perrašytą opozicijos pasiūlytą variantą. Dalis parlamentarų jį kritikavo būtent už pernelyg nuosaikią poziciją.
Įsiplieskus ginčams, kaip bendrauti su Rusija – griežtesniu ar nuosaikesniu tonu, kai kurie Seimo nariai pasiūlė ataušti, nesivadovauti vien būsimų Sausio 13-osios metinių minėjimo sukeltomis emocijomis ir lemiamus sprendimus dėl nutarimo bei pareiškimo priimti kitą savaitę. „Nevaidinkime vienas už kitą didesnio patrioto“, - siūlė Liberalų ir centro sąjungos frakcijos seniūnas Algis Čaplikas.
Kadangi A.Paulauskas ir J.Karosas pasiūlė pareiškimo, o ne nutarimo projektą, jis buvo priimtas jau ketvirtadienio posėdyje. Nors nemažai politikų siūlė abu projektus redaguoti, nuosaikesniam pareiškimui pritarė 45 parlamentarai, prieš balsavo 3, susilaikė 37.
Dėl opozicijos parengto kreipimosi numatoma balsuoti jau po penktadienį vyksiančių penkioliktųjų Sausio 13-osios įvykių metinių minėjimo.
Opozicinių Tėvynės sąjungos ir Liberalų frakcijų atstovų Rasos Juknevičienės bei Algio Kašėtos pateiktu griežtesniu projektu siūloma kreiptis į Rusijos parlamentą, kad šis paskatintų savo šalies Vyriausybę "nedelsiant juridiškai spręsti teisingumo įgyvendinimo problemas byloje dėl 1991 metų sausio 13-osios žudynių Vilniuje".
Projekte teigiama, jog vadinamoji Sausio 13-osios byla, Rusijai nesutinkant leisti apklausti įtariamuosius, vis dar nebaigta, o vienas iš nuteistų nusikaltėlių, Stanislavas Mickevičius, ligi šiol slapstosi šioje šalyje.
"Tokia padėtis visai neatitinka mūsų abiejų valstybių dvišalės sutarties dėl juridinės tarpusavio pagalbos principų", - rašoma kreipimosi projekte.
Kaip ketvirtadienį pristatydama projektą pažymėjo R.Juknevičienė, kruviniems 1991 metų sausio įvykiams „senaties negali būti“. Generalinės prokuratūros duomenimis, 42 su vadinamąja Sausio 13-osios byla susiję žmonės slapstosi Rusijoje, yra paskelbta 25 asmenų paieška.
„Norėtume, kad būtų konkretus kreipimasis, o ne vien pareiškimas, kurių iš šios tribūnos per ankstesnius Sausio 13-osios minėjimus būta jau ne vieno, - kalbėjo konservatorė. – Bijoma, kad tokiu kreipimusi supykdysime ar suerzinsime Rusiją. Kam tuomet apskritai daryti minėjimus? Jais irgi galime ką nors supykdyti.“
Savo ruožtu J.Karosas, agituodamas balsuoti už savo projektą, pabrėžė, kad pareiškimu, kurio kalba esanti kultūringesnė ir diplomatiškesnė, būtų pasiekta didesnio efekto. „Yra žmonių, kurie mėgsta triukšmingą, kampuotą kalbą, yra žmonių, kurie mėgsta kalbėti kitaip. Aš esu šalininkas ramaus, kultūringo tono“, - pažymėjo socialdemokratas.
„Šiek tiek kvaila būtų praėjus tiek laiko po 1991-ųjų sausio įvykių bijoti įvardyti daiktus tikraisiais vardais“, - stebėjosi opozicinės Liberalų frakcijos seniūnas Algis Kašėta.
Anot Liberalų demokratų frakcijos nario Algimanto Matulevičiaus, parlamentarai negali abejingai žiūrėti į tai, kaip Rusija prisideda prie teisingumo vykdymo. Jis priminė, kad JAV iki šiol deportuoja žmones, kurie, pavyzdžiui, prieš kelis dešimtmečius yra prisidėję prie žydų žudynių. Tačiau Seimo narys pabrėžė, kad tai reikėtų daryti šiek tiek diplomatiškiau, nei siūlė R.Juknevičienė ir A.Kašėta, nes esą būtina, kad „rusai būtų mūsų šalininkai“.
Valdančiųjų parengtame projekte apgailestaujant primenama, kad Sausio 13-osios bylos įtariamieji - žinomi smurtininkai ir buvę aukšti SSRS pareigūnai, Rusijos teisėsaugai delsiant, iki šiol nėra net apklausti. Šiuo projektu Rusija raginama "prisiimti atsakomybę įgyvendinant taip svarbų Lietuvai istorinį teisingumą bei bendradarbiauti šioje baudžiamojoje byloje".
Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius ketvirtadienį per Vyriausybės valandą pareiškė, esą Lietuva ieškomųjų išdavimo klausimą turėtų kelti Europos Sąjungos lygiu. Anot premjero Algirdo Brazausko, teisinis bendradarbiavimas yra ne Vyriausybės, o teisėsaugos institucijų kompetencijoje.
Teisingumo ministras Gintautas Bužinskas vylėsi, kad naujas generalinis prokuroras Algimantas Valantinas pajudins su Sausio 13-osios byla susijusių klausimų sprendimą, kuris esą yra „įstrigęs stagnacijoje“.
Prieš 15 metų per sovietų okupacinės kariuomenės ir KGB mėginimą įvykdyti perversmą Lietuvoje žuvo 14 žmonių, šimtai buvo sužeisti.
Grupė aktyvių perversmo dalyvių - Lietuvoje veikusios Komunistų partijos narių 1999 metais buvo nuteisti už aktyvų dalyvavimą antivalstybinėje veikloje, viešus raginimus pažeisti Lietuvos suverenitetą ir nuversti teisėtą valdžią. Nemažai kitų kaltinamųjų, pasislėpę Rusijoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje, bausmės išvengė.
Iki šiol kali vienintelis Mykolas Burokevičius, tačiau penktadienį, kai Lietuvoje bus minima Laisvės gynėjų diena, jis išeis į laisvę.