Kaip įstatymo aiškinamajame rašte pabrėžia iniciatoriai, šiuo metu turimuose kariniuose poligonuose treniruojasi tiek Lietuvos, tiek kitų Lietuvoje esančių NATO šalių kariai, tačiau turimų karinių poligonų nepakanka, kad būtų užtikrintas priimančiosios šalies paramos poreikis, rašoma pranešime spaudai.
Įstatymo projekte nustatomu teisiniu reguliavimu poligono įkūrimo procedūros sutrumpėtų nuo 5 metų iki 6 mėnesių. Seimui pritarus, pirmieji kariai į poligoną galėtų įžengti jau gegužės mėnesį, o ne po dvejų metų, kaip planuota anksčiau.
Steigiamo poligono plotas siektų 16 930 ha. Pasak krašto apsaugos ministro, į poligono teritoriją patenka 48 privačios žemės sklypai ir jie sudaro 2 proc. viso ploto, t. y. apie 350 ha. A. Anušauskas tvirtino, kad likusi ploto dalis, 98 proc., yra valstybinė žemė.
Projekte numatyta, kad privačios žemės sklypai patikėjimo teise Krašto apsaugos ministerijai būtų perduodami tik tada, kai būtų atliktos žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūros ir įregistruota valstybės nuosavybės teisė į juos.
Krašto apsaugos ministerija (KAM) pažymi, kad poligono administracinių ir kariniam rengimui reikalingos infrastruktūros objektų steigimas ir aptarnavimas sukurs iki 100 darbo vietų. „Besiribojančiose seniūnijose (ne tik Šalčininkų r.) išaugs maitinimo, laikino ir nuolatinio apgyvendinimo, statybos, teritorijų priežiūros poreikis. Poligonų plėtra pritrauks šalies ir užsienio investicijas į regioną, skatins vietinį verslą, vietos produkcijos ir paslaugų vartojimą, stiprins socialinį dialogą su bendruomenėmis. Tai rodo poligonų vystymo patirtis Pabradėje, Rukloje ir kitose Lietuvos bei kitų pasaulio šalių teritorijose“, − tvirtina ministerija.
Įstatymo projektu numatoma, kad Saugomų teritorijų įstatymą įgyvendinančios institucijos kartu su projektą įgyvendinančia institucija imsis veiksmų, kad neigiamas poveikis saugomoms vertybėms, kurio neįmanoma išvengti dėl poligono įsteigimo Rūdninkų girios biosferos poligone, statinių statybos ar įrenginių įrengimo, poligono parengimo karinių mokymų ir pratybų veiklai, būtų kompensuojamas įsteigiant lygiavertes saugomas teritorijas kitose vietose.
Po pristatymo už šį projektą balsavo 115 Seimo narių, susilaikė 3 parlamentarai. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti balandžio 12 d.
