Išvadų projektui pritarė 71 parlamentaras (tarp jų nebuvo tik socialdemokratų ir Tautos prisikėlimo partijos frakcijos atstovų), prieš projektą balsavo 12 (daugiausia socdemai), susilaikė 17.
Kartu Seimo nariai pritarė Audito komiteto pirmininkės „darbietės“ Loretos Graužinienės siūlymui pavesti Valstybės kontrolei iki birželio 1 d. atlikti Valstybės saugumo departamento (VSD) 2003-2009 m. valstybinį finansinį teisėtumo auditą, įvertinant žvalgybinėje ir operatyvinėje veiklose naudojamų lėšų ir turto valdymo, panaudojimo, disponavimo atitikimą teisės aktams.
Pasiūlė A. Anušauskui mesti monetą
Socialdemokratas Vytenis Andriukaitis abejojo, ar NSGK išvadose galima rasti konkrečius atsakymus į Seimo suformuluotus klausimus, ir tvirtino, esą ieškota nebūtų dalykų. Komentuodamas išvadas jis citavo poeto Marcelijaus Martinaičio eilėraštyje pateiktą instrukciją Kukučiui: „Negalvojant galvoti, ko nereikia galvoti, nematant matyti, ko nereikia matyti, nesuprantant suprasti, ko nereikia suprasti.“
Pasak V. Andriukaičio, komitetas sukėlė „be galo didelę audrą“, todėl jis paragino pritarti NSGK narių socdemų, buvusių krašto apsaugos ministrų Gedimino Kirkilo ir Juozo Oleko siūlymui atmesti išvadas ir grąžinti tobulinti.
Parlamentaras nurodė kelis galimus veikimo būdus: laukti, kol atsiras naujų faktų, ir pratęsti tyrimą, kreiptis į JAV administraciją atsakymų, kurių nepateikė, nors buvo prašyta dar pernai rugpjūtį. Be to, esą galima mesti monetą: išsitraukęs 1 ct monetą V. Andriukaitis priminė romėnų posakį „alea iacta est“ (liet. „burtas mestas“). „Jei iškris pinigas, vadinasi, kalėjimas Lietuvoje buvo ir mes pažeidėme žmogaus teises, jei herbas – kalėjimo nebuvo ir žmogaus teises apgynėme. Jei, ponas A. Anušauskai, nemesite monetos, jūsų išvados bus lygios 1 ct“, - kalbėjo socdemas.
Savo ruožtu NSGK narys „tvarkietis“ Valentinas Mazuronis tvirtino, kad tyrimas buvo kruopštus ir objektyvus, nors iš pradžių esą abejojęs, ar parlamentarai išdrįs gilintis ir pasakys ką nors daugiau, nei „įrodymų nėra“.
Anot frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūno, buvo dvi galimybės – „paslėpti kaip stručiams galvas į smėlį ir galvoti, kad mūsų užpakalio niekas nemato“, pasakyti, kad „neradome kalinių su grandinėmis ir atstokit nuo mūsų“ arba nagrinėti informaciją ir pasakyti, kad „Jonas ar Ibrahimas sėdėjo čia ir čia ir čia“.
„Nereikia gąsdinti dėl santykių su partneriais pablogėjimo. Jei jie matys, kad objektyviai, normaliai tiriame, bandome atsakyti į klausimus, mūsų autoritetas ir strateginių partnerių pasitikėjimas padidės“, - aiškino V. Mazuronis. O matydami, „kad pas mus galima daryti, ką nori, kurti respublikas respublikoje, laikys bananų respublika“.
„Tvarkiečio“ žodžiais, šis tyrimas buvo „sukirtimas per nagus veikėjams, kurie galvoja, kad naudodami politinius, ekonominius ar kitokius svertus gali pas mus daryti ką nori“.
Norėjo nukreipti dėmesį nuo ekonominių problemų?
Tuo metu socdemė Birutė Vėsaitė įsitikinusi, kad NSGK tyrimas vykdytas norint nukreipti dėmesį nuo tikrųjų problemų: pensijų mažinimo, nedarbo, siekiant atsikratyti nenorimų pareigūnų, pakirsti vadinamąjį valstybininkų klaną. „Bet kokia kaina? Mūsų tarptautinio prestižo kaina?“ - retoriškai klausė ji.
Parlamentarė taip pat įspėjo, kad patvirtinus išvadas Lietuvos gyventojai atsiduria pavojuje: „Jei patvirtinsime, o musulmonų pasaulis mus aktyviai stebi, ar netapsime taikiniu? Kas atsakys už saugumą misjose Afganistane, jei bus pasikėsinta į pareigūnus?“
Anot konservatoriaus-krikdemo Sauliaus Pečeliūno, išvados nėra visapusės – jos be atsakymo apie žmogaus teises esą bus dalinės. Jis pasipiktino, kad tyrimo metu nebuvo sudarytos sąlygos pateikti atskirąją nuomonę. Vėliau dėl to paties skundėsi ir J. Olekas.
Kalbėdamas iš tribūnos NSGK pirmininkas Arvydas Anušauskas apgailestavo, kad atsakingi pareigūnai, dar pernai rugsėjį gavę klausimus dėl įtarimų buvus slaptą kalėjimą, nepateikė prašomos informacijos. Gavus išsamius atsakymus vėlesni veiksmai esą būtų buvę kitokie.
„Lietuvos suverenumą ginantys įstatymai buvo apeinami ne dėl amerikiečių veiklos, o dėl mūsų pareigūnų“, - tvirtino parlamentaras. Anot jo, VSD pareigūnai naudojosi savo padėtimi ir vykdė veiklą, kuri prasilenkdavo su Lietuvos įstatymais.
Replikuodamas į V. Andriukaičio pasiūlymą mesti monetą, A. Anušauskas atkirto, kad reikėtų dešimties centų visiems NSGK nariams, kurie balsavo už išvadas. Socdemas iš karto išsitraukė piniginę ir pradėjo ieškoti monetų. Po kelių minučių jis garsiai pareiškė surinkęs 7 centus.
Žmogaus teisių gynėjai taip pat nori tyrimo
Praėjusių metų pabaigoje NSGK konstatavo, kad Lietuvoje buvo įrengtos patalpos slaptam CŽV kalėjimui ir amerikiečių orlaiviai skraidė į mūsų šalį, tačiau ar buvo atvežami sulaikyti asmenys, nenustatė. Per daugiau nei pusantro mėnesio trukusį tyrimą nustatyta, kad aukščiausi pareigūnai apie tai nebuvo informuojami arba informuojami paviršutiniškai.
Parlamentarai pasiūlė prokurorams ištirti, ar buvę saugumo vadovai Mečys Laurinkus ir Arvydas Pocius bei aukštas saugumo pareigūnas Dainius Dabašinskas nepiktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir neviršijo įgaliojimų. Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad Generalinė prokuratūra šio tyrimo galėtų imtis nelaukdama NSGK išvadų patvirtinimo Seime.
NSGK tyrė amerikiečių žurnalistų paviešintą informaciją, kad Lietuvoje 2004-2005 m. veikė slaptas JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimas, kuriame galėjo būti laikomi ir kankinami aštuoni terorizmu įtariami asmenys. Remdamasi neįvardytais buvusiais amerikiečių žvalgybininkais televizija „ABC News“ paskelbė, kad toks sulaikymo centras veikė netoli Vilniaus nuo 2004 m. rugsėjo ir buvo uždarytas tik 2005 m. lapkritį.
Aiškintis, ar į Lietuvoje veikė slapti sulaikymo centrai ir juose buvo apklausiami įtariami teroristai, NSGK buvo pavesta lapkričio pradžioje. Seimas komitetui nurodė atsakyti, ar CŽV sulaikyti asmenys buvo pervežami ir kalinami Lietuvos teritorijoje; ar mūsų šalyje veikė slapti sulaikymo centrai; ar Lietuvos institucijos (politikai, pareigūnai, valstybės tarnautojai) svarstė klausimus, susijusius su tokių centrų veikla, sulaikytų asmenų pervežimu ir kalinimu mūsų šalyje.
Žmogaus teisių stebėjimo institutas taip pat paragino Generalinę prokuratūrą nedelsiant pradėti ikiteisminį tyrimą dėl CŽV sulaikymo centro. Pareigūnams siūloma tirti galimas neteisėtas veikas: valstybės sienos kirtimą, užsieniečių gabenimą, asmens laisvės atėmimą ir tarptautinės teisės draudžiamą elgesį su žmonėmis.
R.Šimašius: prokuratūra galėtų pradėti tyrimą
Parlamentinis tyrimas dėl galimai Lietuvoje veikusių JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) sulaikymo centrų neįpareigoja Generalinės prokuratūros (GP), bet turėdama pakankamai duomenų ji galėtų pradėti ikiteisminį tyrimą, antradienį sakė teisingumo ministras Remigijus Šimašius.
"Aš manau, kad tyrimai yra ganėtinai skirtingo pobūdžio ir nei vienas tyrimas nei saisto, nei įpareigoja kitos institucijos. Generalinė prokuratūra galėjo pradėti tyrimą, o Seimas - nepradėti, ir atvirkščiai, bet šiuo atveju, manau, kad klausimas yra toks, kad Seimas labai teisingai padarė, kad pradėjo tą tyrimą", - BNS sakė ministras.
"Be jokios abejonės, generalinis prokuroras geriau tą pakomentuotų, nes aišku, jis turi daugiau informacijos ir tikiuosi, sprendimas pradėti ar nepradėti yra svarstomas arba yra pagrįstas, jeigu nuspręsta nepradėti, bet žiūrint iš šalies, jeigu yra pakankamai duomenų pas generalinį prokurorą, o panašu, kad yra, tai tas tyrimas galėtų būti pradėtas", - teigė R.Šimašius.
Pasak ministro, šiuo metu pirmiausia Lietuvos institucijos turėtų išsiaiškinti, ar buvo Lietuvoje minėti sulaikymo centrai. R.Šimašiaus nuomone, tarptautinių institucijų įsijungimas neatsakytų į visus klausimus.
Europos Tarybos generalinis sekretorius Thorbjornas Jaglandas ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos pranešėjai yra paprašę Lietuvos paaiškinimų dėl galimai šalyje veikusio slapto CŽV kalėjimo.
"Galime susirašinėti su tam tikromis tarptautinėmis institucijomis ir kitomis šalimis, tai yra labai prasminga, bet, aišku, naivu būtų tikėtis, kad visi klausimai per šį susirašinėjimą būtų atsakyti, ir ženklus mes turime akivaizdžius, vien per tai, kad JAV turi nekomentavimo politiką ir apie tokius dalykus nepateikia informacijos ne tik Lietuvai, bet ir bet kuriai kitai šaliai", - sakė R.Šimašius.
Anot ministro, atsižvelgiant į tai, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) paruoštose išvadose kalbama tik apie prielaidas, sunku konstatuoti, kas atsitiktų, jeigu būtų nustatyta, kad tokie asmenys buvo kalinami Lietuvoje.
"Mano manymu, esant tam tikroms sąlygoms, gali susidaryti tokia padėtis, kad asmenys, kurie buvo laikomi nelegaliai Lietuvoje, jeigu buvo daromi tam tikri veiksmai, kurie pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvenciją, tai tokiu atveju be jokios abejonės Europos žmogaus teisių teisme galėtų būti keliami atitinkami ieškiniai, išsėmus visas teisines procedūras Lietuvoje", - tvirtino R.Šimašius.