Įstatyme įvardytos dešimt įmonių, kurios turi strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui ir turi priklausyti išimtinai valstybei.
Tarp jų yra Ignalinos atominė elektrinė, Lietuvos paštas, Giraitės ginkluotės gamykla, Palangos, Kauno ir Vilniaus aerouostai, valstybės įmonė ,,Dzūkijos šilas", Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Lietuvos naftos produktų agentūra bei valstybės įmonė ,,0ro navigacija".
Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui, anot įstatymo, taip pat Klaipėdos valstybinio jūrų uosto hidrotechniniai įrenginiai, krantinės, navigacijos keliai ir kanalai, navigaciniai įrenginiai ir kiti infrastruktūros objektai, valstybinės reikšmės keliai pagal Vyriausybės patvirtintą sąrašą, skrydžių valdymo sistemos įrenginiai ir viešojo naudojimo geležinkeliai.
Įstatymas taip pat išvardijamos aštuonios įmonės, kuriose valstybei turi priklausyti daugiau kaip pusę balsų suteikiančių akcijų, tačiau jose gali būti leista dalyvauti nacionaliniam bei transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančiam užsienio kapitalui.
Tai bendrovės "Lietuvos geležinkeliai", Lietuvos radijo ir televizijos centras, "Jonavos grūdai", "Lietuvos energija", "Šilutės polderiai", Šiaulių oro uostas, "Klaipėdos nafta", o taip pat vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo įmonės.
Valstybė turėtų išlaikyti ir "Lietuvos energijai" priklausančių įrenginių, sudarančių 110 kilovatų ir aukštesnės įtampos elektros perdavimo tinklą, kontrolę.
Be minėtų įmonių ir įrenginių, įstatymas įvardija ir įmones, kurios yra svarbios nacionalinio saugumo užtikrinimui, bet nenustato kokių nors nuosavybės apribojimų.
Pagal įstatymą, tokioms nuomonėms priskirtos septynios įmonės: "Mažeikių nafta", "Lietuvos dujos", "Vakarų skirstomieji tinklai", "Rytų skirstomieji tinklai", "Lietuvos elektrinė", "Lietuvos telekomas", "Achema" bei vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo įmonės, pagal Vyriausybės patvirtintą sąrašą.
Dalis šių įmonių jau yra privatizuotos arba privatizuojamos.
Opozicijos atstovai kritiškai įvertino minėtą įstatymą.
"Aš nesuprantu, kodėl pirmoje grupėje atsirado "Lietuvos paštas", nes jis dabar tikrai nebevaidina tokios reikšmės, kokią turėjo 1917 metų spalio revoliucijos laikais", - sakė opozicinės Liberalų frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis.
"Įstatymas nelabai vykęs, prieštaringas, bet geriau toks įstatymas negu jokio. Gal kada nors sugebėsime jį pataisyti", - teigė konservatorius Jurgis Razma.
Strateginių įmonių įstatymas turėjo būti parengtas jau seniai. Tai numatė dar 1996 metais priimtas Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas.