„Aš tikiu, kad nuoširdžiai sutelkus visų jėgas, galime užtikrinti ir pasiekti, kad asmenys tikrai nebijotų, jog turėdami vaikų, negalės susirasti gyvenamosios vietos. Tikiu, kad galime daugiau pasiekti, kad tam tikros tautybės, tikėjimo asmenys nesijaudins dėl savo išgyvenimo, pragyvenimo, gyvenamosios vietos, darbo radimo. Labai tikiu, kad vien dėl negalios neatrodys, kad asmens diplomas yra vertesnis mažiau negu kitų asmenų“, – Seimo tribūnoje savo tikslus vardino kandidatė B. Sabatauskaitė.
Ši Seimo pirmininkės pasiūlyta kandidatūra buvo kritikuojama dėl neva galimų susitarimų tarp valdančiųjų ir opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos, kurios narys yra kandidatės tėvas Julius Sabatauskas. Jis šio klausimo pradžioje nusišalino nuo dalyvavimo diskusijoje ir balsavimo.
Pati kandidatė, reaguodama į šią kritiką, teigė mananti, kad turi tinkamas kompetencijas ir patirtį žmogaus teisių srityje.
„Vertinu savo tėvų auklėjimą be galo, man mano šeima yra labai svarbi, manau, man buvo perteiktos tinkamos vertybės. Esu nepriklausomos nevyriausybinės organizacijos vadovė, veikianti šioje srityje daugybę metų, manau, kad turiu kompetencijos ir žinių bendraudama su itin skirtingomis bendruomenėmis, kad atpažinčiau diskriminacijos atvejus“, – Seime atsakydama į žurnalistų klausimus kalbėjo B. Sabatauskaitė.
Vertinti kandidatės kompetencijas, o ne giminystės ryšius skatino ir Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Mykolas Majauskas.
„Galime tik padėkoti, kad gerbiamas J. Sabatauskas užaugino žmogų, kuriam rūpi ne tik jo asmeniniai reikalai, bet ir visa Lietuva. Aš manau, kad gerbiama B. Sabatauskaitė yra tinkama kandidatė ir ji sugebės rūpintis tais žmonėmis, kuriais iki šiol nesugebėjome pasirūpinti. Kviečiu nekalbėti apie iš piršto laužtas mintis apie nepotizmą, neva protegavimą kažko, giminystės ryšius ar kitus dalykus“, – diskusijoje dėl kandidatės į lygių galimybių kontrolieres teigė M. Majauskas.
Tuo tarpu Darbo partijos frakcijos narys Mindaugas Puidokas sakė, kad į jį ir kitus Seimo narius kreipėsi visuomeninės organizacijos, pasisakančios prieš B. Sabatauskaitės kandidatūrą. Jo teigimu, kandidatė atstovautų tik siauros asmenų grupės interesams.
„Asmeniškai kaip Seimo narys gavau daug analogiškų raginimų, kuriuose organizacijos ir aktyvūs piliečiai išreiškė rimtą susirūpinimą, argumentuodami tuo, kad daugiausiai bus atstovaujama tik vienai žmonių grupei. Kandidatės oponentai teigia, kad ji, dirbdama žmogaus teisių centro vadove, aktyviausiai dirbo daugiausiai LGBTQ poreikių srityje“,– teigė Darbo partijos frakcijos narys M. Puidokas.
Reaguodamas į pasisakymus apie Seimo nariams siųstus laiškus, socialdemokratas Gintautas Paluckas, kaip ir keli kiti Seimo nariai, teigė, kad šie laiškai surašyti vienodu tekstu, kartojant tuos pačius argumentus, o dalis laiškus siuntusių asmenų net nesigilino lygių galimybių kontrolieriaus pareigybę.
„Kai kurių žmonių, kurie parašė tuos laiškus, aš tiesiai šviesiai paklausiau, kas buvo prieš tai šios įstaigos vadovas. Daugelis tiesiog to žmogaus net nežino. Tai iš kur atsirado toks sureikšminimas būtent dėl B. Sabatauskaitės vaidmens?“, – klausė G. Paluckas.
Jam pritarė ir LSDP frakcijos narė Dovilė Šakalienė, kuri sakė, kad B. Sabatauskaitę palaikė daugiau nei 100 įvairiose žmogaus teisių srityse dirbančių organizacijų.
Tuo tarpu ne visi TS–LKD frakcijos nariai palaikė šią kandidatūrą. Konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė kritikavo ne tiek pačios kandidatės kompetencijas, o Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos kompetencijų plėtros siekį. Ji teigė neprieštaraujanti, kad institucija siekia kovoti su skirtingomis diskriminacijos formomis, tačiau buvo abejojama tarnybos siekiu įgyti teisę vertinti įstatymų teisėtumą, ar kreiptis į Administracinį teismą be nukentėjusiojo skundo.
„Buvo užsimota prilyginti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą ir jos kompetencijas prokuratūros ir netgi tam tikra prasme Konstitucinio Teismo kompetencijoms“,– teigė V. Aleknaitė-Abramikienė.
Vieningi nebuvo ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos nariai. Valius Ąžuolas teigė, kad kandidatė palaikys tik LGBT asmenų teises, o Dainius Kepenis kėlė klausimą, kodėl antrai kadencijai nebuvo svarstoma skirti dabartinės kontrolierės Agnetos Skardžiuvienės. Tuo tarpu „valstietis“ Tomas Tomilinas palaikė kandidatę, teigdamas, kad vertina kandidatės kompetencijas ir įvairiapusiškumą.
Nuo 2010 m. B. Sabatauskaitė dirba Lietuvos žmogaus teisių centre. Centro direktore ir advokacijos vadove ji paskirta 2013 m. Šiose pareigose ji organizavo tyrimus apie žmogaus teisių situaciją Lietuvoje, teikė pastabas teisės aktams, rengė ir vadovavo įvairiems projektams lygių galimybių tema, organizavo ir vedė mokymus lyčių lygybės, nediskriminavimo, smurto artimoje aplinkoje įveikimo ir prevencijos klausimais.
Dabartinės lygių galimybių kontrolierės A. Skardžiuvienės kadencija baigėsi dar pernai birželį, ji lygių galimybių kontroliere paskirta 2015 metais, tuometinės Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės siūlymu.
Pagal Lygių galimybių įstatymą, lygių galimybių kontrolieriumi gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 10 metų teisinio darbo stažą. Lygių galimybių kontrolierių penkeriems metams skiria Seimas Seimo pirmininko teikimu. Tas pats asmuo lygių galimybių kontrolieriumi gali būti skiriamas ne daugiau kaip du kartus iš eilės.
Pagal įstatymą, lygių galimybių kontrolieriumi gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 10 metų teisinio darbo stažą.
