aA
Seimas antradienį balsavo dėl naujų Konstitucinio Teismo (KT) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjų skyrimo. Seimo salėje kilo aštri diskusija būtent dėl kandidato į KT teisėjus – Vytauto Mizaro. Nuomonės išsiskyrė ir valdančiojoje daugumoje. Kritikos strėlių sulaukė ir kitas kandidatas Algimantas Valantinas. Po slapto balsavimo paaiškėjo, jog Seimo nariai paskyrė abu teisėjus.
Seimas nusprendė: Mizaras taps Konstitucinio Teismo teisėju
© DELFI / Andrius Ufartas

Už V. Mizarą balsavo 76, prieš 44, susilaikė 14 parlamentarų, vienas balsavimo biuletenis buvo sugadintas, balsavime dalyvavo 134 Seimo nariai.

Už A. Valantiną balsavo 99 parlamentarai, prieš balsavo 13, susilaikė 21, sugadintas vienas balsavimo biuletenis.

Sulaukė klausimų apie šeimyninę padėtį

Į KT teisėjus teikiama advokato Vytauto Mizaro kandidatūra.

46–erių V. Mizaras yra Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros profesorius, Žmogaus teisių stebėjimo instituto tarybos pirmininkas, dirba advokatų kontoroje „Ellex Valiūnas ir partneriai“. Jo kandidatūrą pateikė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) partijos kai kurie atstovai kritiškai vertina šią kandidatūrą.

Praėjusią savaitę konservatorė Vilija Aleknaitė–Abramikienė kandidatui siūlė tiesiog stoti į Laisvės partiją ir ten ginti jo atstovaujamus interesus. Frakcijos krikdemų flangas sako, kad šios kandidatūros nepalaikys.

Opozicija klausimus kėlė ir dėl kandidato šeimyninės padėties.

Dėl abiejų kandidatų bus apsispręsta slaptu balsavimu.

Sausio 14 dieną Seimas paskyrė du naujus KT teisėjus, o Seimo pirmininkės teiktą parlamento Teisės departamento direktoriaus Andriaus Kabišaičio kandidatūrą atmetė.

Atmetus A. Kabišaičio kandidatūrą, KT liko dirbti Dainius Žalimas, nepaisant to, kad jo kadencija yra pasibaigusi pernai kovą.

Konstitucija numato, kad Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu.

Teismą sudaro devyni teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.

Įkando krikdemams

Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu kalbėjęs Eugenijus Gentvilas kalbėjo, kad svarstoma iškilaus teisininko, advokato kandidatūra.

„V. Mizarą pasiūlė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen, įvertinusi jo ilgametę profesinę veiklą. Tačiau šiandien aš noriu kalbėti ne apie V. Mizaro kompetenciją, kuri mane visiškai tenkina, ir balsuosiu, ir agituoju balsuoti už jį (kaip ir mūsų frakcija), tačiau noriu pasakyti, kaip Seimas vertina, ir kas nuskambėjo Seime.

Seime praėjusią savaitę susidūrėme su kita pozicija, kad vertinama ne V. Mizaro kaip advokato, teisininko kompetencija, bet yra vertinama, ką jis yra gynęs teismuose. Pasakyta, kad teismuose jis gynė įvairių mažumų teises, todėl kaip KT teisėjas jis negali būti visiems vienodai teisingas“, – diskusijas Seime kalboje aptarė E. Gentvilas.

Politiko vertinimu, toks oponuojančių kolegų požiūris atskleidžia bent tris ydingus dalykus.

„Pirma, teisininkas, advokatas, yra kritikuojamas už tai, ką gynė, o ne dėl to, kokia jo profesinė kompetencija – sugebėjo apginti, ar nesugebėjo. Beje advokato priesaika (kaip ir gydytojo) verčia jį ginti (arba gydyti) visus, net ir puolusius nusikaltėlius ar žmogžudžius. (…) Su tokiu požiūriu Seimas save diskredituoja kaip instituciją, turinčią ir privalančią vertinti kandidato į pareigas profesinį pasirengimą ir kompetenciją“, – kalbėjo E. Gentvilas.

Eugenijus Gentvilas
Eugenijus Gentvilas
© DELFI / Andrius Ufartas

Pasak parlamentaro, yra natūralu, kad advokatams žymiai dažniau tenka ginti mažumų atstovus, „nes būtent jų teises dažniau pažeidžia dauguma“.

„Negi mes ateityje nurašysime ir tuos teisininkus, kurie teisme gynė, pavyzdžiui, lietuvių teisę po santuokos rašyti savo pavardes su „w“ raide? Juk tai yra daugumos diktatas, pažeidžiantis mažumos teises. (…) Šitas daugumos diktatas pažeidžia mažumos teises, ir teisininkai priversti kovoti už mažumų teises, o ne, pavyzdžiui, už tradicinės šeimos teises, kurių beje niekas nepažeidinėja“, – sakė E. Gentvilas.

Pasak parlamentaro, toks kolegų požiūris yra sąmoningas daugumos teisių gynimas.

„Gynimas daugumos teisių, nors jų niekas nepažeidinėja. Kartu tai yra sąmoningas ar net homofobiškas mažumų puolimas – tiesa atsargiai, nutylint, kad „mes iš tikrųjų esame prieš jų teises, na, bet jau prieš jų teises gynusį advokatą tai tikrai atsigriebsime tikrai“, – kalbėjo E. Gentvilas.

Jis paradoksu vadino tai, kad tokius priekaištus prieš teisininką viešai reiškia būtent krikdemiškos pasaulėžiūros parlamentarai, nepaisant to, kokioje frakcijoje jie yra.

„Aš, žinoma, gerbiamieji, nepretenduoju į krikščioniškos dogmatikos gelmių pažinimą, tačiau klausimų kyla. Pirmieji krikščionys šimtmečius buvo persekiojami už savo tikėjimą – nuo Galilėjos pusdykumių iki Romos katakombų. Buvo persekiojami beje kaip mažuma, ir prašė Dievo malonės, kad juos apgintų nuo daugumos.

Įtvirtinę savo tikėjimą, patys gi kilo į kryžiaus žygius prieš kitatikių mažumas, ir Dievo palaiminimo jau prašė šiose kovose – prieš mažumas. Kaip tai primena parlamentines kovas, kai buvusi mažuma, tapusi dauguma, nori sunaikinti kitaip galvojančią naująją mažumą – opoziciją. Tiesa sakant, krikščionybės čia nebėra daug. Dažniau tai yra tiesiog pykčio ir keršto jausmai“, – kalbėjo E. Gentvilas.

Vilija Aleknaitė-Abramikienė
Vilija Aleknaitė-Abramikienė
© DELFI / Andrius Ufartas

Konservatorė V. Aleknaitė–Abramikienė stebėjosi E. Gentvilo pareiškimais. Todėl ji prašė skirti jam laiko atsakyti parlamentarui.

„Šiandien iš šios tribūnos, taip pat žiniasklaidoje nuolat skambėjo mintis, kad mano abejonių dėl pono V. Mizaro kandidatūros sukėlė tai, kad jis kaip advokatas gynė LGBT interesus. Arba dar gražiau, buvo sakoma, kad neva dėl lytinės orientacijos. Tai yra netiesa“, – tikino parlamentarė.

Ji teigė, kad kandidato pasisakymai spaudoje ją ir privertė kalbėti prieš.

„Man jo pasisakymai liudija, kad jis seniai, neoficialiai užsiima politine veikla“, – aiškino ji.

Tokią pačią poziciją dėstė ir konservatorius Audronius Ažubalis.

„Būdamas konservatoriškų pažiūrų, nematau galimybių palaikyti šią kandidatūrą“, – teigė politikas.

Dėkojo už ryžtą

Socialdemokratas Julius Sabatauskas parlamentą taip pat ragino palaikyti šią kandidatūrą.

„V. Mizaras ypatingai gerbiamas teisininkų bendruomenėje ir norėčiau pasakyti, kad tai yra vienas geriausių variantų, ką galėjo pasiūlyti Seimo pirmininkė kaip kandidatą į KT teisėjus. Tai aukštos klasės teisės profesionalas, ypatingai korektiškas, spręs klausimus, vadovaudamasis Konstitucija. Nepaisant bet kokių diskusijų, bandant primesti kitokį kontekstą“, – sakė J. Sabatauskas.

Laisvės partijos atstovas Vytautas Mitalas kandidatui V. Mizarui dėkojo.

„Turbūt reikia pradėti nuo „ačiū“. Kad jis pasirinko kandidatuoti į Lietuvai itin svarbią poziciją. Ačiū, kad gavęs dozę pykčio persmelktų komentarų, jis juos atlaikė kaip profesionalas, be pykčio“, – sakė V. Mitalas.

Seimas nusprendė: Mizaras taps Konstitucinio Teismo teisėju
© DELFI / Andrius Ufartas

TS–LKD frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė–Mikulėnienė sakė, kad prisideda prie gražių žodžių apie V. Mizarą.

„Vakar, kuomet frakcijoje turėjome ilgą pokalbį, tai buvo vienas malonesnių pokalbių ir susitikimų. (…) Suprasdama, kad šitoje salėje gali būti skirtingų nuomonių, tame demokratijos grožis, visi mes savo poziciją išreikšime slaptu balsavimu. Mūsų frakcija džiaugtųsi, jei KT teisėju taptų V. Mizaras“, – sakė konservatorių frakcijos seniūnė.

Ji kalbėjo, kad V. Mizaras gerbia kitų žmonių pažiūras, besivadovaujantis Konstitucijos raide.

Pasigenda vietos Lietuvoje konservatyviai minčiai

Darbo partijos frakcijai priklausantis Mindaugas Puidokas sakė besivadovaująs amerikietiška tradicija, kad kalbant tiek apie KT, tiek apie pagrindinius valstybės sprendimus, negalima atriboti asmens asmeninių pažiūrų, asmenybės ir jo kompetencijos.

„Šiuo atveju gerbiamo Mizaro kompetencija, ekspertinės žinios, kaip profesoriaus, kaip teisininko, niekam nekelia jokių abejonių. Bet amerikietiškame diskurse yra labai aiškus skirtumas, kuomet skiriami teisėjai į KT, ir vieni jų atstovauja konservatyvųjį sparną, kiti – liberalųjį. Šito mes atmesti negalime.

Šiandien girdėjome iš šios tribūnos pasisakant net keturis politikus, kurie atstovauja liberalųjį sparną, ir kuriems tų pažiūrų atstovavimas ir jų sustiprinimas KT yra svarbus. Vis tik yra ir kitas požiūris“, – kalbėjo M. Puidokas.

Mindaugas Puidokas
Mindaugas Puidokas
© DELFI / Josvydas Elinskas

Politiko vertinimu, Lietuvoje liberalus sparnas dominuoja politinėje erdvėje, televizijose, visuomeninėje erdvėje per įvairius portalus.

„Natūralu, kad ir konservatyvusis sparnas turėtų turėti savo vietą. Šiai dienai to mūsų valstybėje nėra. Dėl to aš raginu kolegas aktyviai apmąstyti prieš priimant sprendimą ir balsuojant.

Per susitikimą su gerb. Mizaru mūsų frakcijoje man buvo labai svarbūs keli klausimai. Vienas – jo požiūris į tai, kad gerb. Žalimas daugiau kaip metai yra KT pirmininkas, nors jo kadencija yra pasibaigusi. Kitas klausimas – kaip jis vertina visuomenėje labai kritikuojamą praktiką, kad KT pirmininkas ir kai kurie teisėjai pasitaria su vadinamąja „KT dvasia“, ir priima vieną arba kitą sprendimą, kuris aiškiai nėra įrašytas mūsų valstybės Pagrindiniame įstatyme?

Abu atsakymai šiek tiek nustebino. Į pirmą klausimą buvo atsakyta, kad gerb. Mizaras nemato problemų, kad daugiau kaip metus yra susiklosčiusi situacija, kad ponas Žalimas užima KT pirmininko pareigas. Į antrą klausimą buvo atsakyta, kad, jo požiūriu, pasitarimai su „konstitucine dvasia“ yra visiškai normalus ir priimtinas reiškinys“, – kalbėjo M. Puidokas.

Iš to parlamentaras daro išvadą, kad dirbdamas KT V. Mizaras kaip asmenybė turės priimti sprendimą ne vadovaudamasis Konstitucijos raide, bet savo asmenybės pažiūromis.

„Šitoje vietoje tos pažiūros yra stipriai liberalios. Natūralu, kad tie iš jūsų, kolegos, kurie manote, kad šie faktai yra svarbūs, ir kad mes norime KT, visų pirma, turėti žmones, kurie neutraliai palaikytų sprendimus, vadovaudamiesi mūsų Konstitucijos raide, priimkite atitinkamą sprendimą dėl to“, – sakė M. Puidokas.

Skvernelis: Mizaras pasirodė gerai

Opozicijos lyderis Saulius Skvernelis teigė, kad V. Mizaras kaip teisininkas susitikime su frakcija pasirodė gerai.

„Tačiau yra ir kiti niuansai. Svarbiausias niuansas – kad būtų politiškai neangažuoti KT teisėjai, nereikštų savo aiškių simpatijų ar antipatijų vienai ar kitai politinei jėgai, ar politinės jėgos atstovui. (…) Kaip atsimenu, tai jis dalyvavo aktyviai reikšdamas savo poziciją prezidento rinkimuose dėl vieno iš kandidatų“, – Seime žurnalistams prieš posėdį antradienį sakė S. Skvernelis.

Jo teigimu, KT teisėjo pareigos yra politiškai neutralios, todėl kandidatas, pasak opozicijos lyderio, turėtų susilaikyti nuo palankumo kažkuriai politinei jėgai. S. Skvernelis pažymėjo, kad V. Mizaras prezidento rinkimų metu palaikė Ingridą Šimonytę.

Į LAT teikiamas Valantinas

Į LAT teisėjus teikiama buvusio Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko Algimanto Valantino kandidatūra.

Daugiau nei 30 metų teisinio darbo stažą turintis A. Valantinas yra dirbęs Vilniaus apygardos teisme, Jonavos rajono apylinkės teisme, ir Vilniaus miesto apylinkės teisme, buvo pastarųjų dviejų teismų pirmininku.

Seimas nusprendė: Mizaras taps Konstitucinio Teismo teisėju
© DELFI / Andrius Ufartas

Apeliaciniam teismui jis vadovavo penkerius metus, jo kadencija baigėsi balandžio 16 dieną, 2018–2020 metais A. Valantinas taip pat ėjo Teisėjų tarybos pirmininko pareigas.

2005–2010 metais jis vadovavo Generalinei prokuratūrai, iš šio posto pasitraukė po neigiamų Seimo išvadų dėl prokuratūros darbo tiriant vadinamąją pedofilijos bylą Garliavoje.

Kritikos Valantinui pažėrė Bakas

Kalbėdamas apie klausimą dėl Algimanto Valantino skyrimo į Aukščiausiojo Teismo (AT) pirmininkus, Seimo Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Vytautas Bakas pabrėžė, kad pagal Konstituciją būtent Seimas skiria AT teisėjus ir šių teismų pirmininkus.

„Kai mes skiriame AT teisėjus ir teismų vadovus, mes priimame atsakomybę už tai, koks bus teisingumo veidas per artimiausius dešimt o gal daugiau metų. Tai ilgalaikiai sprendimą, darysiantys poveikį ilgalaikei mūsų teisingumo sistemai.

Skirdami aukštus teisėjus, mes kartu apibrėžiame teismų sistemos raidą, nusprendžiame, kokios vertybės ir kaip bus atstovaujamos teismuose“, – kalbėjo V. Bakas.

Parlamentaro vertinimu, nieko nėra baisiau už konformizmą, politinį angažuotumą teismų sistemoje ir abejingumą teisingumui.

„Mano nuomone, mums svarbu į teisėjų ir prokurorų pareigas skirti ne tuos, kurie nori pabūti teisėjais arba prokurorais, bet tuos žmones, kuriems iš tikrųjų rūpi teisingumas, žmogaus teisės ir kiekvieno Lietuvos žmogaus saugumas. Sutikite, šiandienos Lietuvoje yra skirtingas teisingumas oligarchų, korumpuotų politikų, siaurų šešėlyje veikiančių grupių narių bylose ir paprastų žmonių bylose.

Kalėjimai perpildyti žmonėmis, kurie padarė įvairius nusikaltimus nuosavybei, kitus galbūt kasdienybėje pasitaikančius nusikaltimus, bet per pastaruosius dešimt metų neprisimenu atvejo, kad laisvės netektų korumpuotas politikas, pareigūnas, verslininkas, kuris kišasi į politinę sistemą, (…) taip pat neprisimenu atvejo, kad atsidurtų nelaisvėje teisingumu prekiavęs teisėjas“, – kalbėjo V. Bakas.

Vytautas Bakas
Vytautas Bakas
© DELFI / Andrius Ufartas


Ilgą įžangą padaręs politikas supranta, kad kyla klausimas, prie ko čia yra kandidatas.

„Tik noriu priminti keletą epizodų iš charakteristikos, kuri mums nėra pateikta, bet kuri liko Lietuvos istorijoje. Sutinku, kad tai yra itin didelę patirtį teisingumo veikloje turintis kandidatas. Bet klausimas, kaip ta patirtis ir kaip įvairios pareigos yra išnaudojamos.

Šis kandidatas 2005–2010 m. buvo generalinis prokuroras. Tada vyko LEO LT afera. Deja šiandien galima konstatuoti, kad generalinis prokuroras, kuris turi būti visuomenės viešo intereso sargas, buvo abejingas tuo metu vykusiai politinės korupcijos schemai.

Šiandien atsakinėdamas į klausimus jis sako, kad tai yra politikų reikalas. Politikų (tik pozicijos, tiek opozicijos) reikalas buvo sukurti sąlygas šitam sandoriui, bet prokuroro reikalas buvo ginti žmones nuo neskaidraus, nesąžiningo, korupcinio politikų sprendimo, kas paaiškėjo vėliau“, – kalbėjo V. Bakas.

Parlamentaras taip pat kalbėjo apie bausmių sistemą. Jis kritikavo, kad už korupcinius nusikaltimus skiriamos bausmės yra itin švelnios, o teismai nagrinėja bylas dešimtmečiais.

„Mes neturime sėkmės istorijų, ir aš manau, kad už tai turi prisiimti atsakomybę žmogus, kuris vadovavo teismų savivaldai“, – sakė V. Bakas.

Socialdemokratas J. Sabatauskas sakė palaikantis A. Valantino kandidatūrą.

„Tai yra ne tik aukštos kvalifikacijos teisininkas ir teisėjas, bet tai yra sąžiningas žmogus. Jis visose pareigose dirbo negailėdamas jėgų ir vadovaudamasis tik įstatymu. Todėl aš tikrai raginu kolegas balsuoti už šį kandidatą, nes jis seniai turėjo būti, mano įsitikinimu“, – sakė J. Sabatauskas.

Mizaras džiaugėsi, kad procesas baigėsi: diskusija buvo įdomi

Pats V. Mizaras džiaugėsi, kad jo skyrimo į pareigas laikotarpis baigėsi.

„Tas visas laikotarpis iki šio Seimo posėdžio ir praėjusio buvo labai netrumpas. Labai savaime norėjosi, kad greičiau ateitų vienoks ar kitoks rezultatas“, – paskelbus rezultatus žurnalistams sakė paskirtasis KT teisėjas.

V. Mizaro teigimu, Seime vykusi diskusija dėl jo kandidatūros, nebuvo jam nemaloni.

„Diskusija buvo įdomi. Kuo įvairesni klausimai, tuo įdomiau visiems – ir kandidatui, ir visiems kitiems, kurie stebi“, – sakė jis.

Pasak teisininko, jis normaliai vertina ir opozicijos išreikštus būkštavimus dėl kandidato patirties darbe su LGBT bendruomene.

„Kiekvienas, sprendžiantis dėl kandidato, pasirenka tą klausimą, aspektą, kuris tam konkrečiam žmogui, šiuo atveju – Seimo nariui, yra aktualus“, – komentavo V. Mizaras.

Seimas nusprendė: Mizaras taps Konstitucinio Teismo teisėju
© DELFI / Josvydas Elinskas

Kartu jis patikino, kad laikysis visų objektyvumo ir profesionalumo normų.

„Aš suprantu tiek advokato profesinės veiklos ypatumus, tiek būsimo darbo kaip teisėjo. Man Konstitucijos nuostata, jog teismas ir teisėjas, spręsdamas konkrečias bylas, vadovaujasi tik Konstitucija, yra įpareigojimas ir jis yra aiškiai suprastas“, – akcentavo V. Mizaras.

Paklaustas, ar, kaip teigė S. Skvernelis, jis aktyviai agitavo už kurį nors kandidatą į prezidentus, V. Mizaras teigė, kad savo palaikymą išreiškė tik balsavimu.

„Kaip ir kiekvienas LR pilietis, aš balsuoju rinkimuose už vieną ar kitą kandidatą. Tik toks ir palaikymas, kuris buvo reikštas. Kažkokių kitokių aktyvių rinkiminėje kampanijoje palaikymo veiksmų aš nesu atlikęs“, – pažymėjo V. Mizaras.

Jis taip pat teigė kol kas nežinantis, kiek vaiklos toliau turės Vilniaus universitete.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(58 žmonės įvertino)
2.6379

Top naujienos

Šokiruojantis Pratasevičiaus interviu: viską paaiškina svarbi neįvardinta detalė (42)

Tai, ką buvęs informacinio projekto „Nexta“ redaktorius Ramanas Pratasevičius prikalbėjo per...

Molėtų rajone įkūrė pluoštinių kanapių cechą – turi didelių planų (1)

Molėtų rajone, Suginčiuose, Edvinas Petkevičius ir Andrius Ramonas turi įkūrę pluoštinių...

Pavilionis didžiuojasi, kad prieš jį buvo surengta provokacija: vadinasi, esu svarbus Kremliui (397)

Netylant kalboms apie Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininko Žygimanto Pavilionio...

Duomenų mokslininkas: žinios kol kas ateina labai prastos – rudenį gali būti visko labai daug perspėja: realiai turime mėnesį (401)

Už trečią sergamumo bangą Lietuvoje sukėlusią „britišką“ atmainą greičiau plintanti ir...

Iš Baltarusijos atstovo – kaltinimai Lietuvos pareigūnams (70)

Baltarusijos pasienio apsaugos komiteto pirmininkas Andrejus Filatovas kaltina Lietuvą kaltina...

Eugenija Grižibauskienė | D+

Panevėžyje apleistą įmonę įsigijęs ir ją ant kojų pastatęs Gudas: versle reikia šauti kaip raketai

Mantas Gudas galėjo tapti puikiu bankininku. Buvo sulaukęs svajonių pasiūlymo, su kuriuo kitas net...

Meistriški manipuliatoriai – kaip atpažinti toksiškus žmones, kurie nuodija jūsų gyvenimą (13)

Toksiškų žmonių yra visur, jų neišvengsi. Kai toksiškas žmogus nepajėgus kontroliuoti...

Nausėda įspėjo dėl Rusijos ir Baltarusijos karinės integracijos: turime galvoti, kaip sustiprinti gynybos laikyseną (4)

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį per NATO viršūnių susitikimą Briuselyje...

Ne, nėra jokių įrodymų, kad paskiepyto nuo COVID-19 žmogaus kūnas pradeda gaminti pavojingus toksinus

Socialiniuose tinkluose pasirodė teiginių, esą žinomas mokslininkas patvirtino, kad SARS-Cov-2...

Pasitikrinkite: mokytojos pateikė 2021 m. anglų kalbos egzamino atsakymus (2)

„Delfi“ jau rašė apie pirmuosius dvyliktokų įspūdžius po valstybinio anglų kalbos egzamino....