Atmesti Valstybinės lietuvių kalbos įstatymo pataisų projektą pasiūliusio Seimo Šveitimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK) nuomone, reikalavimas sunorminti ne tik rašytinę, bet ir šnekamąją kalbą yra nepagrįstas.
Seimo nariai Algimantas Indriūnas, Dalia Teišerskytė, Egidijus Klumbys, Stanislovas Buškevičius ir Juozas Palionis siūlė įstatyme nustatyti, jog svetimvardžiai turi būti pateikiami adaptuoti pagal sakytinę formą, leidžiant greta nurodyti originalią rašybą.
ŠMKK nuomone, svetimvardžių rašybos reglamentavimas įstatymu "suvaržytų natūralią bendrinės lietuvių kalbos raidą".
Be to, komitetas pažymėjo, jog svetimvardžių rašybą reglamentuoja Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 1997 metų nutarimas.
Pagal šį nutarimą, kitų lotynišką abėcėlę vartojančių kalbų asmenvardžių ir vietovardžiai grožiniuose kūriniuose, populiariuose ir vaikams bei jaunimui skirtuose kūriniuose adaptuojami pagal jų tarimą, o mokslinėje literatūroje, reklaminiuose, informaciniuose leidiniuose bei specialiuose tekstuose pateikiamos autentiškos formos, adaptuojant labiau paplitusius vietovardžius.
Nelotyniško pagrindo rašmenis vartojančių kalbų asmenvardžiai ir vietovardžiai transkribuojami, atsižvelgiantį į jų tarimą ir lietuvių kalboje vyraujančias tradicijas.
Adaptuotos ir originalios asmenvardžių formos, Valstybinės lietuvių kalbos sprendimu, gali būti pateikiamos pagrečiui - viena iš jų skliausteliuose.
Nepritaręs įstatymo pataisoms, Seimas ŠMKK siūlymu priėmė protokolinį nutarimą, kuriuo pavedė Valstybinei lietuvių kalbos komisijai nustatyti vieną svetimvardžių vartojimo mokslinėje literatūroje, informaciniuose leidiniuose bei specialiuose tekstuose būdą.