Siūlymui sudaryti laikinąją komisiją iš 13 parlamentarų, kuri iki birželio 30 d. išanalizuotų aplinkybes ir parengtų nutarimo projektą dėl leidimo arba neleidimo panaikinti R. Žilinsko teisinį imunitetą, pritarė mažuma Seimo narių (47 iš 95 balsavusiųjų). Analogišką komisiją siūlyta sudaryti ir dėl P. Gražulio bei K. Uokos. Tam pritarė 39 parlamentarai, nepritarė 29, susilaikė 30. Abu projektai atiduoti tobulinti.
Kad reikėtų sudaryti komisijas, pritarė daugiausia konservatoriai-krikdemai, socialdemokratai ir liberalai, nepritarė daugiausia „tvarkiečiai“ ir Krikščionių partijos atstovai.
Keli parlamentarai diskusijose prisiminė incidentą, kai P. Gražuliui per eitynes buvo į veidą šliūkštelėta skaidraus skysčio. Jis paaiškino dėl to kreipęsis į policiją, bet tyrimas nebuvo pradėtas. „Politinė byla virto polytine“, – karščiavosi jis. „Seimo nariai pasidarė labai jautrūs skysčiui. Bet mes tiek vandens paleidžiame ir taip apsidrabstome purvu...“ – kolegai atitarė konservatorius-krikdemas Kęstutis Masiulis.
„Tvarkietis“ Andrius Mazuronis pyktelėjo, kad prokurorai apskritai pateikė prašymą leisti parlamentarus patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jų laisvę. Jis siūlė kolegoms užsiimti tiesioginiu darbu.
O Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų narė Aurelija Stancikienė ironiškai pasiūlė P. Gražulį ir R. Žilinską uždaryti į vieną kamerą, kad jie vienas kitą perauklėtų. Ji taip pat siūlė prisiminti, „su kokiu pasimėgavimu policija tempė Seimo narius“ ir kam reikalinga parlamentaro teisinė neliečiamybė.
Jau po balsavimo socdemas Algimantas Salamakinas pareiškė, kad Seimas ėmėsi teismo vaidmens, o jo partijos kolega Julius Sabatauskas – kad užėmė stručio poziciją, mat Statutas įpareigoja po tokio generalinio prokuroro kreipimosi sudaryti komisiją arba pradėti apkaltą.
Neklausė pareigūnų ir smurtavo
„Išanalizavus visus surinktus faktinius duomenis, yra pagrindas manyti, kad Seimo narių K. Uokos ir P. Gražulio veiksmuose yra ne administracinių teisės pažeidimų, o galimai padarytų nusikalstamų veikų požymių“, – antradienį Seimo posėdyje teigė D. Valys.
Anot jo, parlamentarai viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams, nevykdė policijos pareigūnų, ėjusių savo pareigas, teisėto reikalavimo nepereiti specialaus užtvaro ir nutraukti neteisėtus veiksmus. Politikai neteisėtai perėjo policijos užtvarą su užrašu „STOP POLICIJA“, panaudodami fizinį smurtą pasipriešino policijos pareigūnams. Tai patvirtina pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kitų asmenų paaiškinimai ir vaizdo įrašai.
Kad būtų galima išnagrinėti K. Uokai ir P. Gražuliui iškeltą bylą ir tinkamai įvertinti minėtus veiksmus, parlamentas turėtų panaikinti jų teisinę neliečiamybę.
„Tegul Seimo nariai sprendžia, jų sąžinės reikalas“, – antradienį žurnalistams sakė K. Uoka, komentuodamas prokurorų kreipimąsi. Parlamentaras tikino, kad jei prašymas liestų tik jį asmeniškai, jis būtų „už tai ir kuo mažiau trukdyti Seimo darbą“. Bet ši situacija susijusi „su principinėmis nuostatomis ir mūsų požiūriu į homoseksualias vertybes“.
„Jokio nusižengimo nepadariau“, – aiškino P. Gražulis. Anot jo, 800 pareigūnų nesugebėjo užtikrinti tvarkos, todėl šio darbo teko imtis jam su bendraminčiais. Paklaustas, ką darytų, jei teismas skirtų baudą, parlamentaras atkirto: „Tik paras. A. Kubiliaus vyriausybei tikrai nė lito nemokėsiu.“
Panaikinti K. Uokos ir P. Gražulio teisinę neliečiamybę prokurorai paprašė, kad būtų galima tęsti tyrimą dėl jų veiksmų per seksualinių mažumų renginį.
Eitynių „Už lygybę“ metu Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ narys P. Gražulis ir konservatorius-krikdemas K. Uoka susigrūmė su teritoriją saugančiais pareigūnais. Pirmasis garsiai reiškė nepasitenkinimą renginiu, vėliau pirmas peršoko laikiną tvorą ir patraukė jo dalyvių link. P. Gražulio pavyzdžiu pasekė K. Uoka. Parlamentarai pasipriešino juos bandžiusiems sutramdyti pareigūnams, o P. Gražulis vienam esą net sudavė.
Prašyti panaikinti politikų teisinį imunitetą prireikė, kad būtų galima nagrinėti jiems iškeltas bylas, mat už politikų veiksmus gresia ne tik bauda, bet ir areštas. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas bylas grąžino policijos pareigūnams. Norint imtis jas nagrinėti, reikia išankstinio Seimo sutikimo leisti suvaržyti pažeidėjų laisvę.
Policija parlamentarams už pasipriešinimą policijai, specialaus užtvaro perėjimą ir pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą dar gegužę surašė administracinių teisės pažeidimų protokolus.
Baudžiamojo nusikaltimo neįžvelgė
Panaikinti Krikščionių partijos atstovo R. Žilinsko teisinį imunitetą paprašė jam iškeltą administracinių teisės pažeidimų bylą nagrinėjantis Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas.
Kartą Seimas jau buvo sutikęs panaikinti politiko teisinę neliečiamybę, nagrinėjant parlamentarui iškeltą baudžiamąją bylą. R. Žilinskas buvo išteisintas dėl viešosios tvarkos pažeidimo, pasipriešinimo policijos pareigūnams ir policijos pareigūnų įžeidimo nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.
Tačiau teismas iškėlė administracinių teisės pažeidimų bylą dėl nedidelio chuliganizmo ir policijos pareigūnų įžeidimo bei pasipriešinimo jiems. Kadangi tai yra nauja byla, reikalingas naujas leidimas suvaržyti R. Žilinsko laisvę, kadangi už minėtus pažeidimus numatyta ne tik piniginė bauda, bet ir areštas.