Rezoliucija konstatuojama, kad organizuoti nelegaliai sieną kertančių užsieniečių iš trečiųjų šalių srautai naudojami padėčiai Lietuvoje destabilizuoti.
Už dokumentą balsavo 56 Seimo nariai, prieš buvo du ir susilaikė 24 parlamentarai. Už rezoliuciją balsavo valdančiosios frakcijos, susilaikė opoziciniai „valstiečiai“.
Vėliau po pertraukos opozicijos atstovai teigė tikėjęsi, kad dėl rezoliucijos bus teikiama balsuoti du kartus – iš pradžių, ar pritariama dokumentui be pataisų, o vėliau dėl viso teksto, ir taip buvę suklaidinti. Keletas jų prašė protokolui jų balsus įkaityti „už“.
Seimo priimta rezoliucija išsakomas susirūpinimas, kad „ši hibridinė agresija gali būti plėtojama, išnaudojama ir tapti pagrindu naujo pobūdžio grėsmėms plataus masto karinių pratybų „Zapad“ kontekste“.
Todėl Vyriausybei siūloma valstybės sienos apsaugai stiprinti ir valstybės sienos gynybai pasienio ruože tarp Lietuvos ir Baltarusijos pasitelkti Lietuvos kariuomenę bei visu šios sienos perimetru per kaip įmanoma trumpesnį laiką pastatyti fizinį gynybinį barjerą.
Taip pat siūloma užtikrinti, kad nelegalios migracijos srautų organizatoriai, įskaitant Baltarusijos fizinius ir juridinius asmenis, būtų patraukti atsakomybėn, jiems būtų pritaikytos nacionalinės ir Europos Sąjungos sankcijos.
Dokumentą inicijavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė, Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Sysas, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas, Darbo frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas, Lietuvos regionų frakcijos seniūnas Jonas Pinskus bei Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis.
Rezoliucijoje siūloma, kad užsieniečiai iš trečiųjų šalių, nelegaliai kirtę Lietuvos sieną ir neturintys asmens tapatybę įrodančių dokumentų (išskyrus moteris su vaikais, nėščiąsias, neįgaliuosius ir vaikus iki 16 metų), kol nebus įrodyta kitaip, būtų traktuojami kaip vykdomos hibridinės atakos galimi aktyvūs dalyviai. Todėl jiems turėtų būti taikomos kitos sulaikymo ir gyvenimo sąlygos.
Taip pat siūloma inicijuoti informacinę kampaniją nelegalios migracijos kilmės šalyse, siekiant atgrasyti potencialius migrantus bei siekti, kad nelegalūs migrantai būtų grąžinti į jų kilmės šalis.
Jei hibridinė agresija tęsis ir intensyvės, įvertinus jos pavojingumo laipsnį, siūloma pradėti konsultacijas su NATO valstybėmis narėmis, pirmiausia Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, dėl grėsmės šalies teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui.
Seimas taip pat kreipiasi į Europos Sąjungos valstybes nares, Europos Komisiją ir kitas institucijas, kviesdamas parodyti solidarumą ir suteikti Lietuvai reikalingą paramą atremiant hibridinę agresiją.