Birželio 30 d. Seimo priimtame įstatyme nustatyta, kad politiniam komitetui, kuris ketina dalyvauti rinkimuose į Europos Parlamentą, įsteigti būtina, kad jis Lietuvoje turėtų ne mažiau kaip 1000 steigėjų, o politiniam komitetui, kuris ketina dalyvauti savivaldybės tarybos ir (arba) savivaldybės mero rinkimuose, įsteigti būtina, kad jį steigtų ne mažiau kaip 0,1 procento tos savivaldybės gyventojų, bet ne mažiau negu dvigubas tos savivaldybės tarybos narių skaičius.

„Šalies vadovas pažymi, kad, priimant šį teisės aktą ,nebuvo paaiškinta, kodėl kilo būtinybė artėjant 2023 m. savivaldybių tarybų ir merų rinkimams reikšmingai didinti visuomenei įprastą ir jau nusistovėjusį minimalų visuomeninių rinkimų komitetų steigėjų skaičių. Prezidentas atkreipia dėmesį, kad toks reikalavimas daro tiesioginę įtaką komitetų steigimo galimybėms, kartu ir galimybėms jų nariams dalyvauti rinkimuose į politinę atstovaujamąją instituciją“, – pristatydamas projektą sakė Prezidento vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis.

Pasak Respublikos Prezidento atstovo, šalies vadovo įsitikinimu, toks teisinis reguliavimas nesudaro sąlygų į vietos savivaldą ir Europos Sąjungos reikalų sprendimą įtraukti kuo daugiau politinio proceso dalyvių, kurie atstovautų asmenims, turintiems skirtingą pasaulėžiūrą, ateities viziją ir politinę valią,

Šalies vadovas siūlo nustatyti tokį politinių komitetų steigėjų skaičių, koks buvo nustatytas iki šiol steigiant visuomeninius rinkimų komitetus: politiniam komitetui, kuris ketina dalyvauti rinkimuose į Europos Parlamentą, įsteigti būtų būtina, kad jį steigtų ne mažiau negu dvigubas Lietuvos Respublikoje renkamų Europos Parlamento narių skaičius steigėjų; politiniam komitetui, kuris ketina dalyvauti savivaldybės tarybos ir (arba) savivaldybės mero rinkimuose, įsteigti būtų būtina, kad jį steigtų ne mažiau negu dvigubas toje savivaldybėje renkamų tarybos narių ne trumpiau negu pusę metų gyvenamąją vietą deklaravusių gyventojų skaičius.

Seimo priimtu įstatymu valstybės biudžeto asignavimai gali būti skiriami politinėms partijoms. Respublikos Prezidento nuomone, įstatyme turi būti įtvirtintas teisinis reguliavimas, numatantis valstybės biudžeto lėšų skyrimą politinių komitetų veiklai finansuoti, taip sudarant sąlygas skirti pasiekimus rinkimuose atspindintį valstybės biudžeto finansavimą ne tik politinėms partijoms, bet ir politiniams komitetams, taip pat turi būti skiriama pakankama politinių organizacijų valstybės biudžeto asignavimų suma jų veiklai finansuoti,

Dėl to įstatyme siūloma įstatyme reglamentuoti ne politinės partijos, bet politinės organizacijos valstybės biudžeto asignavimus ir jų sąskaitas.

Numatoma, kad valstybės biudžeto asignavimai būtų paskirstomi tiems nustatytus kriterijus atitinkantiems politiniams komitetams, kurie tuose savivaldybių tarybų rinkimuose, pagal kurių rezultatus paskirstomi valstybės biudžeto asignavimai, yra gavę ne mažiau kaip 10 procentų mandatų, taip pat politiniams komitetams, kurie tuose rinkimuose į Europos Parlamentą, pagal kurių rezultatus paskirstomi šie valstybės biudžeto asignavimai, yra gavę ne mažiau kaip vieną mandatą.

Bendru sutarimu pritarta pasiūlymui svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo. Pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Seimo posėdyje projektas bus svarstomas rugsėjo 15 d.

Šaltinis
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją