Po šio balsavimo įstatymo projektas, kartu su šalies vadovo siūlymais suvienodinti ribojamąsias priemones rusams ir baltarusiams, grįš į Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, o ketvirtadienį vėl bus svarstomas Seimo salėje.

Pristatydamas Seimo nariams prezidento poziciją šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys akcentavo, kad Prezidentūros pasiūlymas neigiamai neturėtų paveikti Baltarusijos opozicijos. Be to, jo teigimu, reikia tinkamai įvertini ir tai, kokią vietą Baltarusijos režimas užėmė Kremliaus agresijoje prieš Ukrainą.

„Atliepiant tam tikras diskusijas viešojoje erdvėje, norėtųsi užbėgti už akių ir patikinti, kad prezidento teikiami siūlymai niekaip nepaveiks Baltarusijos ir Rusijos demokratinės opozicijos veiklos Lietuvoje, jos statuso“, – Seimo tribūnoje kalbėjo prezidento patarėjas.

Opozicijos sąlygų, tikino K. Budrys, siūlomas prezidento teikimas tikrai neblogina.

„Pats įstatymas remiasi nuostata, kad tai yra karinės agresijos prieš Ukrainą ribojamųjų priemonių įstatymas ir jo aiškinamajame rašte, kurį pateikė įstatymo rengėjai, yra nurodyta, kad Baltarusija yra taip pat atsakinga už karinę agresiją prieš Ukrainą“,– teigė jis.

„Ataka prieš Ukrainą, agresija prieš Ukrainą buvo taip pat vykdoma ir iš Baltarusijos teritorijos ir pati pirmoji karo diena bei pagrindinė kryptis į Kyjivą buvo vykdoma iš Baltarusijos teritorijos.

Baltarusijos teritorija ir oro erdvė buvo naudojama raketų paleidimams ir civilinei infrastruktūrai naikinti, Baltarusijos teritorija buvo naudojama karo nusikaltimams vykdyti“, – sakė K. Budrys, pažymėdamas, kad reikia įvertinti ir tai, jog Baltarusijos režimas pastaruoju metu vykdė aktyvią veiklą prieš Lietuvą.

„Ir dabar mes patiriame nuolatos tiek informacinio, tiek kitokio pobūdžio atakas prieš Lietuvos institucijas ir konkrečius asmenis, kurie rūpinasi Lietuvoje Baltarusijos opozicijos veiklos sąlygomis“, – sakė jis.

Galiausiai K. Budrys akcentavo ir Baltarusijos KGB keliamas grėsmes. Pastaroji, tikino prezidento patarėjas, savo veikla analogų tiesiog neturi.

„Tokios aršios operacijos, kurios yra vykdomos Lietuvoje, pralenkia Rusijos tarnybų aktyvumą bei agresyvumą“, – teigė K. Budrys.

„Dėl to iš nacionalinio saugumo pusės, vertinant ne karinio pobūdžio grėsmes, Baltarusijos režimo veikla prieš Lietuvą kelia net didesnę žalą negu Rusijos režimo veikla prieš Lietuvą“, – tikino patarėjas.

Šiame kontekste, tikino K. Budrys, yra svarbu numatyti, kad Baltarusijos ir Rusijos piliečiai, kurie atsakingų institucijų būtų pripažinti pažeidę tarptautinių sankcijų įstatymą, automatiškai būtų laikomi keliančiais grėsmę nacionaliniam saugumui ir viešajai tvarkai.

„Prezidento įsitikinimu, šis įstatymas turi rodyti mūsų principus, vertybes, ne tik vien gebėjimą sutarti ir rasti kompromisą pačioje žemiausioje vietoje. Dėl to kviečiame pritarti prezidento veto“, – apibendrino K. Budrys.

ELTA primena, kad penktadienį prezidentas vetavo Seimo priimtą įstatymą dėl nacionalinių sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Šalies vadovas siūlo parlamentarams laikytis vieningos pozicijos ir suvienodinti taikomus ribojimus tiek rusams, tiek baltarusiams.

„Prezidentas pritaria įstatymo tikslui taikyti ribojamąsias priemones Rusijos ir Baltarusijos piliečiams dėl šių valstybių vykdomos karinės agresijos prieš Ukrainą, tačiau pažymi, kad nėra jokio pagrindo nustatyti skirtingą teisinį reguliavimą dviejų valstybių agresorių piliečiams, ir siūlo abiejų valstybių piliečiams taikyti vienodas ribojamąsias priemones“, – teigiama Prezidentūros išplatintame pranešime.

Taip pat šalies vadovas siūlo tobulinti įstatymą, įvedant naują nacionalinio saugumo užtikrinimo instrumentą ir supaprastinti jau išduotų vizų ir leidimų gyventi Lietuvoje atšaukimo procedūras.

Visgi valdantieji prezidento sprendimą vetuoti įstatymą vertina skeptiškai ir tikisi veto atmesti. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad prezidento Gitano Nausėdos veto parlamento priimtam įstatymui dėl nacionalinių sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams neturi didelių perspektyvų. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis taip pat tvirtino raginsiąs kolegas balsuoti prieš G. Nausėdos veto.

Nacionalines sankcijas įtvirtinančiame Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą įstatymo projekte buvo numatyta metams sugriežtinti leidimų nuolat ar laikinai gyventi šalyje suteikimo, vizų išdavimo tvarką, drausti Rusijos piliečių judėjimą per Europos Sąjungos (ES) išorės sieną (išskyrus atvejus, kai šie atitinka Lietuvos keliamus reikalavimus).

Teisės aktais numatyta sugriežtinti ir Rusijos piliečių teisę įsigyti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje. Išimtys numatytos tik tiems rusams, kurie turi nuolatinį leidimą gyventi arba turtą, esantį šalyje, įgyja paveldėjimo teisėmis.

Ribojamosios priemonės įvestos ir ukrainietiškų grivinų įvežimui bei išvežimui iš šalies.

Prezidentui pasirašius įstatymą, šios ribojamosios priemonės būtų pradėtos taikyti vienerius metus nuo įstatymo įsigaliojimo datos – t. y. nuo 2023 m. gegužės 3 d. iki 2024 m. gegužės 2 d. Visgi Vyriausybė turės teisę prailginti terminus, jeigu tokiems sprendimams būtų poreikis.

Dalį šių nacionalinių sankcijų Lietuva taiko ir dabar, tačiau norėta juos perkelti į atskirą įstatymą.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)