Pasak prezidentės, įstatyme nėra aišku, kam – valstybei ar savivaldybei – tenka atsakomybė dėl galimų metro statybos nuostolių, todėl turi būti įvardyta konkrečiai, kad nuostolius dengtų savivaldybė. Šalies vadovė siūlo aiškiai apibrėžti savivaldybės atsakomybę dėl finansinių įsipareigojimų, kad ateityje būtų išvengta rizikos viešiesiems finansams.
Seimas spalio pradžioje priėmė Metropoliteno įgyvendinimo įstatymą, kuriuo sudarė sąlygas privatiems investuotojams imtis metro statybų. Jame numatyta, kad savivaldybės pačios organizuos visus metro įrengti reikalingus teritorijų planavimo, sprendinių parengimo ir jų priėmimo darbus.
Metro projektus įgyvendintų savivaldybės, jos galėtų siekti, kad metro būtų pripažįstamas ypatingos valstybinės svarbos arba valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Savivaldybės galėtų įsigyti iki 50 proc. metro bendrovės akcijų, o bendros investicijos į metro būtų vykdomos valstybės ir privataus kapitalo partnerystės arba koncesijos pagrindu.
Metro statybos rėmėjai sako, kad Vilniuje nusprendus tiesti metro, būtų atvertas kelias šimtų milijonų eurų vertės užsienio investicijoms. Seimas metro statybos idėją svarsto beveik dešimtmetį.