Gruodį Seime po pateikimo pritarus tokiai opozicinės socialdemokratų frakcijos inicijuotai pataisai, toliau projektą nagrinės Seimo komitetai. Svarstymas Seimo plenariniame posėdyje vyks pavasario sesijos metu.
Viena pataisų iniciatorių Vilija Targamadzė sako, kad visos dienos mokykla užtikrintų vaikams iš nepalankios socialinės aplinkos lygias starto galimybes.
„Lietuvos bendrojo ugdymo sistemoje matyti reikšmingi skirtumai tarp atskirų mokinių pasiekimų, kuriuos nulemia nepalanki mokinio šeimos socialinė, ekonominė ir kultūrinė aplinka, ugdymo netolygumai skirtingose mokyklose“, – per pataisos pateikimą sakė V. Targamadzė.
Įstatyme siūloma įrašyti, kad pradinis ugdymas gali būti derinamas su neformaliuoju vaikų švietimu ir grindžiamas pasirinktu visos dienos mokyklos modeliu.
Anot iniciatorių, visos dienos mokykla sudarytų sąlygas „kokybiškam, socialiai teisingam ir lygias galimybes užtikrinančiam visapusiškam kiekvieno vaiko ugdymuisi visą dieną saugioje aplinkoje“.
Pataisas teikiantys socialdemokratai pažymi, kad nuo 2019–2020 mokslo metų savivaldybės gali savo iniciatyva organizuoti visos dienos mokymąsi, bet visos dienos mokykla kaip kompleksinė ugdymo forma nėra nacionaliniu lygiu įteisinta Švietimo įstatyme.
V. Targamadzė taip pat atkreipia dėmesį, kad pradinio ugdymo visos dienos mokyklos modelius įtraukus į ugdymo programų bendruosius planus jiems turės būti skirtas finansavimas, išspręsti kiti organizaciniai klausimai.
Iniciatoriai taip pat sako, kad iš šiuo metu švietimui skiriamų lėšų būtų galima finansuoti dalį visos dienos mokyklai reikalingų išlaidų, nes savivaldybės nepanaudoja visų gaunamų pinigų.
Aiškinamajame rašte pateikiama informacija, kad pernai savivaldybėms mokymo lėšoms buvo skirta 788 mln. eurų, o į valstybės biudžetą grąžinta 1,2 mln. eurų.
Pritarus siūlymui pokyčiai įsigaliotų nuo 2022 metų rugsėjo 1 dienos.