Seimas ėmėsi prezidentės veto dėl leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo užsieniečiams

Už tai, kad šalies vadovės vetuota pataisa būtų svarstoma iš naujo, balsavo 75 Seimo nariai, vienas buvo prieš. Projektas kitą savaitę turėtų grįžti svarstymui į plenarinių posėdžių salę.

Šalies vadovė Seimui grąžino Užsieniečių teisinės padėties įstatymą, jame vetuodama socialdemokrato Algirdo Syso siūlymu įrašytą nuostatą, kad tam tikri reikalavimai užsieniečiams iš trečiųjų šalių galiotų tik pirmą kartą prašant leidimo gyventi Lietuvoje, o paskui toks leidimas būtų pratęsiamas beveik automatiškai.

D.Grybauskaitė tvirtina, kad toks reguliavimas atveria kelia fiktyviam verslui, o Valstybės saugumo departamentas įspėjo, kad ji sudarys galimybes į Šengeno erdvę atvykti pavojingiems asmenims.

Pagal Seimo priimtą pataisą, užsienietis iš trečiųjų šalių, pirmą kartą prašydamas laikino leidimo gyventi Lietuvoje vadinamuoju verslo pagrindu, turėtų būti įkūręs savo įmonę ne trumpiau kaip pusę metų, jos kapitalas turėtų siekti ne mažiau kaip 28 tūkst. eurų, o bendras darbo užmokesčio fondas darbuotojams būti ne mažesnis kaip dviejų vidutinių darbo užmokesčio dydžio.

Gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvoje dvejus metus toks užsienietis po to leidimą prasitęstų be jokių ribojimų, o jo įmonė jau galėtų ir nebeveikti. Be to, būtų galima įdarbinti dar leidimo gyventi Lietuvoje neturinčius, tačiau to siekiančius užsieniečius.

Pasak prezidentės, minėtos įstatymo nuostatos sudarytų galimybes trečiųjų šalių piliečiams steigti fiktyvias įmones vien tam, kad gautų leidimą gyventi Lietuvoje ir judėjimo Šengeno zonoje laisvę.

Prezidentės vetuotoms pataisoms Seimas pritarė balsuodamas dėl Vyriausybės inicijuoto projekto, kuris pateiktas siekiant palengvinti galimybes į Lietuvą atvykti dirbti aukštos kvalifikacijos darbuotojams ir užsieniečiams čia steigti startuolius.