Seimas ėmėsi Nausėdos siūlymo ankstinti mokyklinį ugdymą

Prezidento inicijuotos Švietimo įstatymo pataisos numato vaikų priešmokyklinį ugdymą pradėti nuo penkerių, o pradinį – nuo šešerių metų.

Ikimokyklinis ugdymas socialinės rizikos šeimų vaikams privalomas taptų nuo 2021 metų, priešmokyklinio ugdymo ankstinimas turėtų įsigalioti nuo 2023 metų, o pradinio – nuo 2024-ųjų.

Projektams antradienį pritarta už balsavus 67 Seimo nariams, prieš buvo vienas, susilaikė aštuoni parlamentarai. Toliau projektus nagrinės Seimo komitetai.

Siūlymus pristačiusi prezidento patarėja Jolanta Karpavičienė teigė, kad daugelis sisteminių problemų švietime yra užkoduotos ankstyvame lygmenyje, o socialinę riziką patiriantiems vaikams užtikrinus ankstyvą ugdymą būtų suvienodintos galimybės.

„Lietuvoje nėra užtikrintas ikimokyklinio ugdymo prieinamumas visiems socialinę riziką patiriantiems vaikams, nesudaromos galimybės vaikams pradėti prieš mokyklinio ugdymo programą, joje praleisti ilgesnį laiką tam, kad kiekvienas vaikas galėtų pasirengti pradiniam ugdymui“, – sakė pataisas pristačiusi J. Karpavičienė.

„Labai svarbu, kad visiems vaikams būtų užtikrinamas ankstyvasis ugdymas. Statistikos departamento duomenimis, 2018 metais Lietuvoje 17 tūkst. 430 vaikų augo šeimose, patiriančiose socialinę riziką, apie 25 proc. šių vaikų yra ikimokyklinio amžiaus ir 36 proc. iš jų, t. y. 1 tūkst. 566 vaikai nėra ugdomi pagal ikimokyklinio ugdymo programas“, – kalbėjo patarėja.

Anot jos, siūlomi pakeitimai sukurtų prielaidas kasmet į ankstyvąjį ugdymą papildomai įtraukti apie 1 tūkst. 500 vaikų per metus.

Prezidentūros skaičiavimais, siūlomi pakeitimai – naujų klasių steigimui, pedagogų rengimui, apmokėjimui, vaikų pavežėjimui – per šešerius metus pareikalautų apie 82,5 mln. eurų.

„Kokybiškam ikimokykliniam ugdymui užtikrinti ir įgyvendinti būtų skiriamas finansavimas iš valstybės biudžeto lėšų, tai sumažintų savivaldybių naštą dėl vaikų ir juos lydinčių asmenų pavežėjimo, ir teikiant kitą būtiną pagalbą“, – sakė J. Karpavičienė.