aA
Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė projektams, kuriais būtų iš esmės keičiama interesų deklaravimo tvarka: reikėtų deklaruoti ne visus duomenis, o galinčius sukelti konfliktus.
© DELFI / Andrius Ufartas

Už naujos redakcijos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo projektą bei kitus pakete esančius teisės aktų projektus po pateikimo balsavo 57 ir susilaikė 32 parlamentarai. Toliau projektus svarstys juos rengęs Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (VVSK).

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen klausė, ar su tokiu reguliavimu „neatsitiks taip, kad pareiga deklaruoti priklausys nuo deklaruojančio emocinio vertinimo, ar jis turi suinteresuotumą, o nebe nuo fakto?“.

VVSK vadovė „valstietė“ Guoda Burokienė teigė, jog projekto tikslas buvo, „kad atsiskirtų valstybės teisė žinoti nuo paprasto smalsumo“.

„Jei tu manai, kad ateityje ar dabar tai sukels interesų konfliktą, tu privalai deklaruot. Rinktiems asmenims privalu deklaruoti viskas, bet jei dirbi Seime, esi paprastas tarnautojas, ir perki langus, neturėtų tokios deklaracijos būti“, – kalbėjo komiteto pirmininkė.

Pagal dabartinę įstatymo redakciją, deklaruojantis asmuo privalo pateikti informaciją apie sandorius, jei jų vertė didesnė negu 3 tūkst. eurų, taip pat gautas didesnės nei 150 eurų vertės dovanas, kitus duomenis.

Naujasis įstatymas nustatytų, kad asmuo turi teikti ne visus duomenis, o „nurodyti privačius interesus, atsiradusius dėl jo, sutuoktinio, sugyventinio, partnerio ryšių sudarius sandorį, kurio vertė didesnė negu 3 tūkst. eurų“. Dovanų tarp privalomai deklaruojamų dalykų nelieka.

Pastabas projektui išsakė ir Seimo kanceliarijos teisės departamentas, pažymintis, kad galiojančiame įstatyme deklaracijos turinys siejamas su objektyviais duomenimis, faktais ir įvykiais, o naujajame projekte deklaracijos objektu tampa privatūs interesai.

„Tam, kad deklaruojančiam asmeniui atsirastų pareiga teikti deklaraciją, nebeužteks sandorio, narystės ar pan. fakto, tačiau šios aplinkybės turės įtakoti asmeninį deklaruojančio asmens suinteresuotumą, ir be to, tik tokį suinteresuotumą, kuris „gali turėti įtakos sprendimams“, – sakoma išvadoje.

Seimo teisininkai pažymi, kad „suinteresuotumas“ ir jo galima „įtaka“ sprendimams iš esmės neturi objektyvių požymių ir yra vertinamosios kategorijos, priklausančios tik nuo paties deklaruojančio asmens „vidinio psichinio santykio su atliekant tarnybines pareigas priimamų sprendimų motyvais“.

„Kol pats deklaruojantysis asmuo nepripažins savo suinteresuotumo ir, negana to, nepripažins, kad šis suinteresuotumas paveikė ar paveiks jo priimamus konkrečius sprendimus, tol pareiga teikti deklaraciją jam neatsiranda“, – teigiama rašte.

Anot teisininkų, pagal siūlomą reguliavimą neginčijamas privatus interesas galės būti konstatuojamas iš esmės dviem atvejais – kai deklaruojantis asmuo pripažįsta interesų konfliktą arba yra pripažįstamas pažeidęs projektu keičiamo įstatymo reikalavimus.

Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas BNS yra sakęs, kad interesų deklaravimą seniai reikia peržiūrėti, nes dabartinė tvarka neskatina įstaigų vadovų tinkamai domėtis savo darbuotojų interesais.

Tačiau S. Muravjovas pažymėjo, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) ir įstaigų vadovai turėtų skirti ypatingą dėmesį paaiškinti, kas yra interesai, kuriuos reikėtų deklaruoti, bei kas yra nusišalinti reikalaujantis interesų konfliktas, nes kitaip „įstatymo projekte surašytos formuluotės palieka per daug erdvės interpretacijai“.

Įstatymų paketu taip pat būtų keičiama VTEK sudarymo tvarka, reikalavimai nariams. Komisijos nariais galėtų būti tik teisės ar viešojo administravimo srities magistro laipsnį (šiuo metu pakanka bet kurios srities magistro laipsnio), ne mažesnę kaip trejų metų darbo viešajame sektoriuje patirtį (dabar reikia penkerių metų darbo stažo, nebūtinai viešajame sektoriuje) turintys asmenys.

Vieną iš dviejų dabartinių Lietuvos teisininkų draugijos teikiamų narių komisijoje keistų Nacionalinės nevyriausybinių organizacijų tarybos deleguojamas atstovas. Prezidentas, Seimo pirmininkas ir ministras pirmininkas, kaip ir šiuo metu, teiktų po vieną kandidatą į VTEK narius.

Naujasis įstatymas taip pat detaliau apibrėžtų procedūrą dėl naujų narių delegavimo komisijoje atsilaisvinus vietai. Naujas kandidatas turėtų būti teikiamas per mėnesį, o jo nesulaukęs Seimo pirmininkas kreiptųsi į visas deleguojančias institucijas ir pasiūlytų pateikti po vieną kandidatą, iš kurių Seimas rinktųsi vieną.

BNS
It is prohibited to copy and republish the text of this publication without a written permission from UAB „BNS“.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(2 žmonės įvertino)
4.0000
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Kaupimą pensijai sustabdė tūkstančiai: ką planuoja likusieji? (103)

Maždaug kas dešimtas apklaustasis nurodė toliau planuojantis nebekaupti II-oje pensijų pakopoje,...

Memfis turi naują didvyrį: karjeros rungtynes sužaidęs Valančiūnas parklupdė 57 taškus pelniusį Hardeną (36)

„Šiandien mūsų komanda buvo smarkiai išretinta traumų. Tačiau galų gale tai buvo nesvarbu,...

Neįminta prezidento rinkimų mįslė: kam nukeliaus Matijošaičio balsai (215)

Vasario mėnesį „ Spinter tyrimai “ atlikta visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad, jei...

„Žalgiriu“ besididžiuojantis Jasikevičius: žinote, tie vyrukai tikrai turi charakterį specialiai Krepšinis.lt iš Tel Avivo (43)

Kauno „Žalgiris“ karnavalinę šios savaitės žydų nuotaiką kaip reikiant pagadino: svečiai...

Krentantį „Boeing“ išgelbėjo ne tarnybos metu skridęs pilotas (34)

Kai oro linijų „ Lion Air “ lėktuvo įgula visomis išgalėmis stengėsi suvaldyti krentantį...

Tokio pavasario Lietuvoje laukėme ilgai – savaitgalį mėgausimės šiluma (7)

Ketvirtadienio naktį, nešinas nedideliais krituliais (daugiausia lietumi), per Lietuvą keliaus...

Moteriškos paslaptys: liga, kurios priežasčių dažnai nežino net gydytojai

Neretai apie sveikatą susimąstome tik tuomet, kai ji pablogėja. Tuomet pradedame galvoti, ką...

Ėmėsi baisiausio Lietuvos kelio remonto – iki rudens ribos eismą Molėtų plente (22)

Kelias A14, arba plentas nuo Vilniaus iki Molėtų, neretai pavadinamas baisiausiu Lietuvos keliu....

Guoga apie sprendimą nebesitraukti iš politikos: gulėjau lovoje ir pajutau tuštumą (356)

Naujausias Antano Guogos statymas – Centro partija. Kur ir kodėl dingo pažadai trauktis iš...

Meile nepilnametei garsėjančio Elono Peniko „gražuoliuko“ etiketė nežeidžia, bet jo nuotraukos gali apgauti (63)

Ištreniruoto kūno nuotraukomis ir romantiška draugyste su nepilnamete, socialinių tinklų...